Sekmadienis, 8 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaip gerai iškepti Kalėdų stalo pažibą?

www.alkas.lt
2022-12-22 13:45:23
59
PERŽIŪROS
0
Kepta antis | pixabay.com nuotr.

Kepta antis | pixabay.com nuotr.

Bet kuri šventė nusipelno tokio įspūdingo patiekalo kaip tik ką iš orkaitės ištraukta žąsis, antis, višta ar kalakutas, pasakišku kvapu viliojantis susiburti prie stalo iškilmingiems pietums ir pažadinantis dėkingumą nuo pat pirmo kąsnio. Kaip teisingai iškepti šį patiekalą neįgudusiam kulinarui? Iššūkis ne toks didelis, koks atrodo kalakutas – keletas naudingų patarimų padės pasijusti profesionalu.

Įvertinkite valgytojų skaičių

Kaip išsirinkti išsirinkti Kalėdinio stalo pažibą? Pirmas kriterijus, žinoma, – pirkite pačią mėgstamiausią paukštieną. Kitas itin praktiškas ir naudingas kriterijus, anot Brigitos Baratinskaitės, „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorės – įvertinti, kiek valgytojų susirinks prie stalo. Viščiukas broileris tiks porai, stambesnė  višta ar nedidėlė antis  – sotus patiekalas keturiems suaugusiems, 4-5 kg. žąsis pasotins apie aštuonis žmones, o iš jų didžiausias kalakutas svers apie 8-10 kg ir bus puikus patiekalas didelei, 10-15 žmonių kompanijai.

„Šventiniam stalui perkant  antį, vištą, žąsį ar kalakutą prekybos centre, juos išsirinkti nereikia jokių įgūdžių – čia taikoma griežta kokybės kontrolė, tad šviežumas garantuotas, vietoje vištos neįsigysite raumeningo ar seno gaidžio. Tiesiog įvertinkite savo orkaitės dydį, keliems žmonės ruošiate vaišes. Pravartu žinoti, kad antis ir žąsis yra gerokai riebesnės nei višta ar kalakutas ir reikalauja kiek kitokios kepimo technikos“, – teigia B. Baratinskaitė.

Kepame vištą – jokių įmantrybių

Reikės: iki 2,5 kg šviežios vištos (jeigu rinksitės mažesnį broilerį, jis keps trumpiau), šaukštelio cinamono, po pusę šaukštelio šviežiai grūstų anyžių, gvazdikėlių, kardamono (gali būti jau sumalti prieskoniai), šaukštelio grūstų kmynų arba kumino, poros šaukštelių druskos, šlakelio aliejaus, sviesto, mėgstamų šviežių kvapnių prieskoninių žolelių – čiobrelių, šalavijų, peletrūno.

Gaminame: visus prieskonius sumaišykite su šlakeliu aliejaus, gauta pasta ištepkite nuplautą ir nusausintą vištą iš vidaus bei išorės, suvyniokite į kepimo foliją arba dėkite sandarų indą (kad neprisitrauktų išorės kvapų) ir palikite marinuotis vėsioje temperatūroje bent pusdienį, o geriausiai – per naktį. Prieš kepant, išsukite sviestą iki purios masės ir sumaišykite su smulkintomis žolelėmis, šiuo mišiniu ištepkite krūtinėlę po oda – odą reikia atsargiai atskirti nuo krūtinėlės. Patartina surišti vištos kojas ir prie jų pritraukus surišti uodegikaulį – tolygiau keps.

Dėkite vištą į orkaitę ant grotelių, po ja dėkite skardą, į kurią varvės sultys ir riebalai – joje tiks kepti daržoves garnyrui. 15 min. vištą kepkite iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, tada sumažinkite kaitrą iki 180 laipsnių ir kepkite apie pusantros valandos.

„Tai orientacinis kepimo laikas – kiekvienu atveju jis priklausys nuo vištos dydžio ir konkrečios orkaitės. Jeigu turite specialų virtuvės termometrą, naudinga žinoti, jog storiausioje krūtinėlės vietoje temperatūra turi siekti 72 laipsnius – tada vištą galima traukti iš orkaitės, leisti jam „pailsėti“ 5-10 minučių ir galima skanauti“, – sako B. Baratinskaitė.

Neįgudusiems kulinarams ji pataria nenaudoti įmantrių įdarų, mat jie gali neiškepti kartu su višta, būti per drėgni, kas neleis odelei apskrusti – geriausiai įdėti keletą skiltelių česnako, prieskoninių žolių, citrinos žievelės аrba skiltelėmis supjaustytų obuolių.

Sultingo kalakuto paslaptis – sūrimo vonia

„Kepant kalakutą svarbu žinoti, kad jo krūtinėlė iškepa greičiau nei kojos, kuriose daug kietų sausgyslių ir jungiamųjų audinių. Todėl, jeigu kepsime jį kaip vištą, iškepus krūtinėlei kojos liks kietos, mėsa sunkiai kramtoma, o iškepus kojoms, krūtinėlė bus sausa. Todėl kalakutą patartina prieš tai išmirkyti sūrime“, –  teigia „Maximos“ maisto gaminimo ekspertė.

Reikės: apie 10 kg šviežio kalakuto, druskos, medaus, bet kokių mėgstamų prieskonių ir prieskoninių žolių.

Gaminame: pirmiausiai įvertinkite, kokiame inde galite užmerkti ir parą vėsiai laikyti kalakutą, kad skystis jį apsemtų. Tada gaminkite sūrymą įvertindami, kad 5 l vandens reikia stiklinės druskos, pusės stiklinės medaus, o visus kitus prieskonius pasirinkite savo nuožiūra. Druskos ir prieskonių tirpale leiskite kalakutui pamirkti apie parą, o prieš kepdami, nusausinkite, galite papildomai įtrinti mėgstamu prieskonių mišiniu be druskos. Suriškite kaip ir vištą ankstesniame recepte bei dėkite ant grotelių virš skardos.

Pusvalandį kepkite kalakutą iki 250 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, vėliau sumažinkite kaitrą iki 180 laipsnių ir kepkite apie 4 val.

„Jeigu mirkyti didelio kalakuto neturite galimybės, pamarinuokite jį per naktį su mėgstamais prieskoniais ir kepkite specialioje rankovėje, į vidų įdėję obuolių, česnakų, pankolių. Vadinamoji rankovė neleis išgaruoti drėgmei todėl mėsa neperdžius. Tokiu atveju nuo pradžių kepkite kalakutą 180 laipsnių temperatūroje, o kaitrą padidinkite baigiant kepti – tik prieš tai prapjaukite rankovę, kad drėgmė išgaruotų ir odelė apskrustų“, – sako B. Baratinskaitė.

Antis ir žąsis – riebalai turi tirpti lėtai

Antis ir žąsis yra riebios ir, nors ne tokios stambios kaip kalakutas, jų kepimui reikia atseikėti nemažai laiko.

„Svarbu, kad kepant riebalai lėtai tirptų ir gertųsi į mėsą, o krūtinėlė neperdžiūtų, kol tinkamai iškeps kojos. Jeigu įsigijote antį ar žąsį su kaklu, nupjaukite jį ir pasilikite sultiniui. Prieskonius ir įdarą rinkitės, kokių tik širdis geidžia. Su riebia paukštiena puikiai derės rozmarinas, neprašausite į vidų gausiai įdėję česnako skiltelių, džiovintų ir prieš tai išmirkytų grybų“,– pataria „Maximos“ maisto gaminimo ekspertė.

Reikės: 3 kg šviežios anties arba 5 kg šviežios žąsies, druskos, šviežiai grūstų pipirų, cinamono, šviežiai grūstų anyžių, gvazdikėlių, kardamono (gali būti jau sumalti prieskoniai), šaukštelio grūstų kmynų arba kumino, šlakelio aliejaus, šviežio rozmarino šakelių, poros išlukštentų galvų česnako.

Gaminame: sausus prieskonius (juos galite pasirinkti savo nuožiūra, išskyrus druską) sumaišykite su šlakeliu aliejaus, gauta pasta gerai ištepkite antį ar žąsį iš vidaus ir išorės bei palikite marinuotis per naktį. Prieš dedant į orkaitę – suriškite.

„Pateiksiu porą kepimo būdų, tinkamų tiek ančiai, tiek žąsiai“, – teigia B. Baratinskaitė.

Vienas būdas – dėti į orkaitę ant grotelių, po jomis dėti skardą – į ją tekės riebalai. Kad šie nesviltų, į skardą galima įpilti stiklinę vandens. Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių ir kepkite pusvalandį. Po to sumažinkite kaitrą iki 80-100 laipsnių ir taip lėtai kepkite apie 4 valandas, jeigu tai antis, arba apie 6-7 valandas, jeigu tai maždaug 5 kg žąsis.

„Žemoje temperatūroje kepama krūtinėlė neišsausės, didelė dalis riebalų lėtai susigers į mėsą, kieti jungiamieji audiniai kojose ištirps, suminkštės“, – aiškina B. Baratinkskaitė.

Kitas būdas pravers turint didelį uždengiamą ketaus indą ar kitokį troškintuvą storomis sienelėmis. Suraišiotą antį arba žąsį jame apkepkite iš visų pusių ant didelės kaitros, ant šaukšto paprasto arba ghi sviesto. Dėkite į indą, kad krūtinėlė būtų viršuje, o kojos ant indo dugno. Greta dėkite obuolių, stambiai pjaustytų prinokusių apelsinų, česnakų, prieskoninių žolių, uždenkite (galite naudoti aliuminio foliją) ir kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių, apie dvi valandas (5 kg žąsiai gali prireikti dviejų su puse valandų). Prieš baigiant kepti, atidenkite ir apskrudinkite, padidinę temperatūra iki 220 laipsnių.

„Ilgiau kepančios kojos mirks riebaluose ir sultyse, taip besitroškindamos greičiau suminkštės, o viršuje esanti krūtinėlė keps lėčiau“, – sako B. Baratinskaitė ir primena, kad ištraukus iš orkaitės vištą, kalakutą, žąsį ar antį, prieš pjaustant reikia luktelėti 5-10 minučių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kokią Kalėdų eglutę pasirinkti?
  2. Susiplanuokite dabar ir Kalėdų lauksite be streso
  3. Sostinėje – išmanusis Kalėdų senelis
  4. Kad didžiosios metų šventės nevirstų tik valgymu ir gėrimu prie stalo
  5. Įžiebta pagrindinė Lietuvos Kalėdų eglė (nuotraukos)
  6. Aukšta įtampa žmonėms – blogai, bet tik ne Kalėdų eglutėms
  7. Kalėdų vakarą Katedros aikštėje visus užbūrė stebuklinga 3D pasaka
  8. Kaip išradingai panaudoti slyvas?
  9. Iš kur atkeliauja Kalėdų Senelis?
  10. Kalėda pradėjo kelionę po Lietuvą, išvykdamas į Kalėdų sostinę – Trakus (video)
  11. Ir kaip gi sužinoti, ką tau padovanoti?
  12. J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
  13. Kaip ir kokiomis spalvomis puošime namus?
  14. Kaip susikurti jaukumą artėjant žiemai?
  15. Kaip švenčių stalui išsirinkti saugius ir kokybiškus maisto gaminius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
Kultūra

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

2026 02 08
Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras

2026 02 08
Laukių ąžuolas
Gamta ir ekologija

Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui

2026 02 08
Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas
Istorija

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“
Kultūra

Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“

2026 02 08
Keptas viščiukas
Lietuvoje

Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

2026 02 07
Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?
Gamta ir ekologija

Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?

2026 02 07
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste

2026 02 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • TruRed Geopolitics: Kam dirbo Epšteinas ? apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
  • Tai bent kepsnys! apie Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
  • Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras
  • Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui
  • Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

Kiti Straipsniai

Svogūnai

6 gudrybės, padėsiančios supjaustyti svogūną be ašarų

2026 02 07
Keptas viščiukas

Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

2026 02 07
Varškė

Žiemos jaukumui – vaikystę primenantys varškės patiekalai

2026 02 07
Cepelinai

Cepelinų diena: kad geras rezultatas džiugintų visus

2026 02 01
Obuoliai

Stinga ūpo maitintis sveikiau? Galbūt padės obuoliai

2026 02 01
Stinta

Stintų paruošimo būdai, atskleisiantys jų tikrąjį skonį

2026 01 31
Dešrelės | Alkas.lt nuotr.

Šviežių kiaulienos dešrelių receptai, kuriuos norėsis kartoti vėl ir vėl

2026 01 25
Mandarinai

5 sausio derliaus gėrybės ir pigūs patiekalai su jomis

2026 01 24
Kopūstas

Mažai kalorijų, daug naudos – kodėl kopūstus verta valgyti kiekvienam

2026 01 24
Plovas

Kaip namuose paruošti skanų ir nebrangų plovą?

2026 01 19

Skaitytojų nuomonės:

  • TruRed Geopolitics: Kam dirbo Epšteinas ? apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Kęstutis K.Urba apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
  • Tai bent kepsnys! apie Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?
  • +++ apie R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kariai | lrs.lt nuotr.

Į tarptautines pajėgas − daugiau Lietuvos karių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai