Šiandien Palangos miesto bendruomenė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl Konkurencijos tarybos veiksmų, reikalaujant perduoti už viešąsias lėšas pastatytą kurorto baseiną valdyti į privačias rankas ir grasinant didžiulėmis baudomis.
Kreipimąsi Generalinei prokuratūrai vos per kelias dienas pasirašė 1650 žmonių.
Kreipimesi Generalinei prokuratūrai prašoma:
1. Detaliai ištirti, ar Konkurencijos tarybos veiksmai, reikalaujant perduoti Savivaldybės turtą privatiems subjektams, nepažeidžia viešojo intereso, nedaro žalos Savivaldybei ir valstybei.
2. Ištirti, ar Konkurencijos taryba savo veiksmais neprisideda prie rinkos monopolizavimo.
3. Ištirti Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojų galimus ryšius su verslo subjektais, dalyvaujančiais koncesijose ar siekiančiais jose dalyvauti.
4. Ištirti, ar nėra pasisavinamos didelės vertės savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšos, prisidengiant koncesijų sutartyse numatyto atlygio mokėjimu koncesininkams.
Palangos miesto vadovai, Savivaldybės administracija ir Palangos bendruomenė aktyviai gina poziciją, jog savivalda turi teisę pati spręsti, kaip jai geriau valdyti pačios pastatytą turtą.
Gruodžio 5 d., palangiškiai ir kurorto svečiai gausiai dalyvavo pikete „STOP! Palangos baseino neatiduosime!“, kurį organizavo bendruomenė „Palangos santarvė“.
Parėjusios savaitės pabaigoje Palangos meras Šarūnas Vaitkus su šios bendruomenės pirmininke Daina Eimanavičiene lankėsi Vilniuje, Prezidentūroje, ir įteikė „Palangos santarvės“ kreipimąsi į Prezidentą, prašant apsaugoti miesto baseiną nuo Konkurencijos tarybos ketinimų atimti šį kurorto Savivaldybės pastatytą bendruomenei svarbų socialinį objektą iš Palangos miesto gyventojų ir perduoti jį valdyti privatininkams. Kartu su kreipimusi perduota palangiškių bei kitų šalies vietovių gyventojų pasirašyta peticija. Palaikydami iniciatyvą savo valią išreiškė net 5480 asmenų – palangiškių bei visos mūsų šalies piliečių, iš jų popierinį peticijos variantą pasirašė 2426, elektroniniu būdu – 3054 asmenys.
„Jei Konkurencijos tarybai pavyks pasiekti savo ir nusavinti Palangos baseiną, tai reikš didžiulę sniego laviną – į privačias rankas savo pastatytus objektus, reikalingus viešajam interesui tenkinti, analogiškai bus priverstos perduoti ir kitos šalies savivaldybės. Iškyla natūralus klausimas – kokia prasmė savivaldybėms pačioms statyti baseinus, sporto arenas, imti ilgalaikes paskolas, mokėti nemenkas palūkanas vien tam, kad vėliau privatininkai čia darytų savo biznį, o savivaldybės iš jų dar ir pirktų paslaugas“, – komentuoja Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus.
Palangos baseinas atidarytas 2019 m. kovą, jis pastatytas Palangos savivaldybės iniciatyva, tam panaudotos kurorto Savivaldybės biudžeto ir valstybės lėšos. Pagrindinė šio socialinio projekto paskirtis – išmokyti kurorto vaikus, gyvenančius prie jūros, plaukti, kad jie nebijotų vandens ir jame būtų saugūs. Taip pat sudaryti galimybes Palangos sporto centro ugdytiniams čia nemokamai treniruotis, o Palangos ir visos Lietuvos senjorams – sveikatintis už jiems priimtiną, neišpūstą kainą.
Palangos savivaldybė ne kartą siūlė privataus kapitalo verslui kurorte pastatyti baseiną, investuotojai būtų penkerius merus atleisti nuo nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių. Tačiau norinčiųjų investuoti savo lėšas į baseino Palangoje statybas neatsirado. Todėl Savivaldybė 2017 m. pati ėmėsi iniciatyvos užtikrinti viešąsias paslaugas ir pastatyti baseiną moksleiviams mokytis plaukti, Sporto centro ugdytiniams sportuoti, senjorams sveikatintis. Kai 2019 metais baseinas buvo atidarytas, iškart, vos po kelių mėnesių, sulaukta Konkurencijos tarybos dėmesio ir tyrimo.
Konkurencijos taryba prieš mėnesį informavos Palangos miesto savivaldybę, kad bus sprendžiama, jog Palangos miesto baseinas per 12 mėnesių nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo datos būtų perduotas privačiam verslui. Neįvykdžius šio nutarimo, bus skaičiuojama bauda – po 600 eurų už kiekvieną dieną iki Konkurencijos tarybos reikalavimo įvykdymo.
