Vilniaus miesto taryba patvirtino, kad pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona bus įamžintas skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą J. Basanavičiaus gatvėje.
„Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta parinkta atsižvelgus į vilniečių nuomonę. Sveikinu visus – tai labai svarbus sprendimas, nes Prezidento Smetonos veikla Vilniuje turėjo išskirtinę reikšmę atkuriant Lietuvos valstybingumą ir lieka reikšminga žvelgiant į ateitį“, – įsitikinęs Vilniaus miesto mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.
Buvo aptariama ne viena vieta paminklui, tačiau Vilniaus miesto Tarybos Istorinės atminties komisijos siūlymu visuomenės nuomonės buvo klausiama dėl 2 potencialių vietų: Tilto ir Ž. Liauksmino gatvių sankryžos ir erdvė priešais Vilniaus senąjį teatrą J. Basanavičiaus g. 13.
Balsavo ir gyventojai
Vilniečių apklausą dėl vietos A. Smetonos pagerbimui savivaldybės užsakymu organizavo „Spinter tyrimai“. Apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš kurių 39 proc. teigė, kad jiems svarbu, jog Vilniuje atsirastų Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta.
Beveik pusė apklaustųjų – 49 proc. – mano, kad tokiam paminklui tinkamiausia vieta yra skveras J. Basanavičiaus gatvėje. Vilniaus senajame teatre 1917 m. rugsėjo 18–22 d. posėdžiavo Lietuvių konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą ir jos pirmininką A. Smetoną.
Nemažai apklaustųjų – 35 proc. – A. Smetonos paminklą norėtų matyti šalia namo Tilto g. 1, kur Prezidentas gyveno 1908–1909 m.
Dėl įamžinimo dar vyks varžytuvės
Varžytuvės paminklui sukurti bus skelbiamas kitais metais. Tai bus jau antrasis konkursas dėl A. Smetonos įamžinimo sostinėje.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis – Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos tarybos pirmininkas, aktyvus visuomenininkas, publicistas, lietuvybės puoselėtojas ir valstybės modernizatorius. Didžiausias A. Smetonos nuopelnas – atkurtas ir įtvirtintas Lietuvos valstybingumas. Jis taip pat padėjo perorientuoti Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą iš Rytų į Vakarus.
Kaip liudija istorikai, Vilnių, ir tik Vilnių, A. Smetona laikė praeities ir kažkada atgimstančios Lietuvos sostine.
Politinės pažiūros
A. Smetona gana palankiai vertino korporatyvizmą, jo atsiradimą siedamas su liberalizmo santvarkos ar net epochos pabaiga. Kritikavo liberalizmą už egocentriškumo aspektą jame, buvo griežtas antikomunistas, dėl to vėliau tiek liberalų, tiek komunistų buvo apibūdinamas kaip fašistas.
Pats A. Smetona mieliau propagavo savitą kelią teigdamas, kad negalima aklai kopijuoti fašizmo ar kitų svetimų santvarkų, nes kiekviena tauta gyvenanti savitomis sąlygomis, ir jai tinkanti tik savita prie tų sąlygų pritaikyta politinė sistema. Griežtai kritikavo nacizmą ir jo rasinio bei tautinio elitarizmo nuostatas, teigė kiekvieną tautą esant vertybe savaime.
Smetonos įsivaizduojamos autoritetinės santvarkos bruožai ryškėja iš keleto jo pasisakymų. Kreipimesi į Tautininkų Sąjungą „Tauta ir jos valdžia“ A. Smetona atmeta vienpartinės sistemos galimybę. Prezidentas negalįs būti varžomas nei partijų nei vienos kurios partijos.
Tiktai vieningos disciplinos būdu galima užtikrinti atsakomybę, kuri prapuolanti kolektyviai priimant sprendimus, kadangi konkurencija skatinanti sumaištį, o nesant vieno atsakingo asmens, neįmanoma ir pareikalauti atsakomybės iš valdžios institucijų.
Tai jau dėkos Lenkija, kad Vilniaus nevadavusiam Smetonai, paminklą Vilniuje jam už Lenkiją pastatys pati Lietuvos valdžia. Juk tai vilniečių, visos Tautos, atlietuvinusios Smetonos Lietuva nelaikiusio Vilniaus, dėl jo lenkinimo nutraukimo neveikusio, savigarbos įžeidimas.
Be to, kaip jis gali būti laikomas pirmuoju Lietuvos prezidentu, jeigu šią instituciją1920 metais įkūrė tik Steigiamasis Seimas, šiuo sprendimu pasakydamas, kad iki tol teisėtos Lietuvos Prezidento institucijos Lietuva neturėjo.
Su tuo Smetonos laikymu pirmuoju Lietuvos prezidentu yra tas pats kas su Landsbergio buvimu Valstybės vadovu, kuomet šios institucijos Lietuvos valdžių struktūroje dar nebuvo.
Iš tikrųjų Smetona buvo tik Valstybės tarybos, t.y. šios institucijos, o ne Lietuvos kaip šalies prezidentu.
Taigi Vilniaus, šalies valdžiai pirmiausiai derėtų pasirūpinti, kad vilniečiai, Tauta tinkamai žinotų savo sostinės, visos šalies istoriją, nesiimant pirmiausiai okupantinei Lenkijai nusipelnusiems Lietuvos politikams paminklus Vilniuje statyti.
Vilniuje paminklas Birželio sukilimo dalyviams, kur Vilniuje paminklas pokario partizanams, kur Vilniuje Vyčio paminklas, kur….? Bet yra Venclovos muziejus, Neries mokykla ir t.t.