Lietuva padarė pažangą atveriant duomenis

Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame kasmetiniame Europos duomenų portalo tyrime Lietuva šiemet pakilo viena pozicija ir užėmė 13 vietą tarp 35 šalių. Lietuva aplenkė tokias valstybes kaip Olandija, Vokietija, Austrija, Suomija ir Švedija.

„Atviri duomenys – valstybės pažangos ir skaidrumo rodiklis, o šalies pozicijų šiame reitinge pagerinimas rodo, kad judame teisinga linkme. Atverdami kuo daugiau duomenų brėžiame tikslą šioje srityje tapti vienais iš Europos lyderių. Tam visos teisinės ir techninės priemonės jau parengtos, tačiau tobulėti ir augti erdvės turime. Tolesnis atvirų duomenų panaudojimo proveržis priklauso nuo mūsų visų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Vykdydami atvirų duomenų reformą siekiame sukurti efektyvią atvirų duomenų sistemą ir atverti kuo platesnį duomenų rinkinių spektrą, kad visos visuomenės grupės galėtų pasinaudoti atvirais duomenimis. Siekiant tolesnio proveržio šioje srityje, labai svarbus tiek aktyvus institucijų įsitraukimas į duomenų atvėrimo procesą, tiek verslo atstovų vaidmuo. Verslas, aktyviai išreikšdamas poziciją dėl duomenų poreikio, suteiks pagrindą institucijoms atverti būtent tuos duomenis, kurių reikia naujoms, inovatyvioms paslaugoms ir produktams kurti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Europos atvirų duomenų tyrimu vertinama, kiek patobulėjo 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė.

Lietuva padarė pažangą visose vertinamose srityse. Didžiausia pažanga padaryta duomenų kokybės srityje – iš 16 vietos pakilome į 13 vietą. Be to, Lietuva visose srityse viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, labiausia – 10 proc. – atvirų duomenų portalo srityje.

Šalys pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą skirstomos į keturias grupes: krypčių formuotojų, sparčiųjų sekėjų, pasekėjų ir pradedančiųjų. Lietuva šiemet, kaip ir 2021 m., priskiriama sparčiųjų sekėjų grupei.

Šiais metais tyrime dalyvavo 35 šalys: ES šalys, Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys Islandija, Norvegija, Šveicarija, ES šalys kandidatės Albanija, Juodkalnija, Serbija, Ukraina, taip pat Bosnija ir Hercegovina, kaip potenciali šalis kandidatė.

Lyderių pozicijas šiame reitinge išlaiko ir krypčių formuotojų grupei priklauso Prancūzija, Ukraina, Lenkija, Airija, Estija, Ispanija ir šiemet į krypčių formuotojų grupę patekusi Italija ir Kipras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su visomis valstybinėmis institucijomis, siekia visuomenei ir verslui  atverti kiek įmanoma daugiau nuasmenintų duomenų ir skelbti juos Lietuvos atvirų duomenų portale, kuris yra pagrindinė verslo poreikiams skirta atvirų duomenų platforma Lietuvoje. 2021 metais  atvertų duomenų rinkinių skaičius padidėjo beveik dvigubai, o besidominčiųjų atvertais duomenimis skaičius išaugo 5 kartus. Per pirmąjį šių metų pusmetį atvertų duomenų rinkinių skaičius išaugo dar 22 proc.

Atviri duomenys turi didžiulį komercinį potencialą ir yra svarbi pirminė medžiaga skaitmeninio turinio produktams ir paslaugoms, plėtojant tokias pažangiąsias technologijas kaip dirbtinis intelektas ar daiktų internetas. Skaičiuojama, kad racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.

Spausdinti