Seimas svarsto Švietimo įstatymo pakeitimus

Seimas po svarstymo pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik 10 (II gimnazijos), bet ir 4 bei 8 klasėse, didinti operatyvesnę pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.

Tarp svarbių siūlymų – daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Būtų stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turėtų būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai. Vienas svarbiausių tikslų – padėti mokiniams kuo geriau pasiruošti mokytis aukštesnėje klasėje.

Svarstomomis pataisomis siūloma atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taptų visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. „Mes siūlome šį pakeitimą, nes manome, kad patikrinimų privalomumas įpareigos kiekvieną mokyklą sudaryti sąlygas mokiniams laiku pasitikrinti savo pasiekimus“, − anksčiau yra tvirtinusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Siūloma nustatyti, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę.

Pirmieji pokyčių naudą pajustų ir daugiau pagalbos sulauktų dabartiniai aštuntokai. Šiais mokslo metais iš nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo surinkę keturis ir mažiau balų, šie mokiniai nuo 2023 metų rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauktų papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokais, 2025 metų pavasarį jie laikytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikėtų patikrinimo metu pasiekti bent slenkstinį lygį, t. y., gauti bent 4 balus.

Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje.

Pakeitimais taip pat siekiama įtvirtinti mokinių teisę į akademines atostogas, po kurių jie galėtų tęsti mokymąsi. Tai leistų mokiniams, sergantiems sudėtingomis lėtinėmis, onkologinėmis ar kitomis ligomis, dėl nėštumo ar gimdymo atostogų laikinai sustabdyti savo mokymąsi ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, sėkmingai grįžti jį tęsti.

Švietimo įstatymu siūloma nustatyti, kad mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą. Šios nuostatos keitimas leistų mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nauja tvarka leistų mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.

Švietimo įstatymo pakeitimu numatoma peržiūrėti ir prevencinių programų įgyvendinimą. Siūloma palengvinti naštą savivaldybėms ir nacionaliniu mastu vykdyti prevencinių programų kokybės užtikrinimą bei nustatyti bendrus reikalavimus šioms programoms. Iki šiol kiekviena savivaldybė turėjo būti pasirengusi savo tvarką ir kriterijus. Ekspertinių pajėgumų šioje srityje trūkumas smarkiai apsunkindavo šį darbą. Po įstatymo pakeitimų mokyklos ir savivaldybės būtų užtikrintos, kad renkasi kokybiškas prevencines programas, atliepiančias konkrečios mokinių grupės poreikius.

Svarstomos pataisoms leistų daugiau sprendimo galių perduoti savivaldybėms. Svarstoma ministerijai atsisakyti mokyklinių autobusų veiklos reglamentavimo ir ją perduoti savivaldybėms reguliuoti. „Savivaldybės pačios, žinodamos savo techninius ir materialinius išteklius bei galimybes, vietos bendruomenių poreikius, mokyklų tinklą, racionaliau ir efektyviau panaudos turimus išteklius mokinių ir keleivių pavėžėjimo paslaugai organizuoti“, − anksčiau yra sakiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.