Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 04 12:00

Politinis strateginis lygmuo

JAV prezidento administracijos nacionalinės žvalgybos direktorė Evril Heins (Avril Haines) pareiškė, kad Putinas yra nustebęs, nes Rusijos kariuomenė nieko nepasiekė Ukrainos kare.

Valstijos taip pat nemato jokių požymių, kad Ukrainos valia priešintis Rusijai būtų sumažėjusi, nepaisant Maskvos vykdomų žlugdančių išpuolių prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Heins teigimu, Putino politiniai tikslai Ukrainoje nepasikeitė, tačiau JAV žvalgybos analitikai mano, kad Putinas gali būti pasirengęs sumažinti savo artimiausius karinius tikslus „laikinai su mintimi, kad vėliau jis gali grįžti prie šio klausimo“.

Ukrainos ir Rusijos kariuomenės stengsis papildyti amunicijos atsargas, kad pasiruoštų puolimams po žiemos, tačiau kyla klausimas, ar Kremliui pavyks pasiekti šį tikslą, sakė ji.

Vakarų paramą užsitikrinusi Ukraina vertinama optimistiškai, o jog teroristinės Rusijos generolai ir Putinas, tik dabar ima suvokti su kokiais iššūkiais susiduria jų kariuomenė.

JAV supranta, kad Putinas nenori taikos, o visos jo kalbos apie derybas tėra operatyvinės pauzės siekis. Tą vakar Kijeve pareiškė JAV sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Viktorija Nuland (Victoria Nuland) po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Akivaizdu, kad diplomatija yra visų tikslas, tačiau reikia turėti norinčių partnerių“, – sakė JAV politikė žurnalistams.

Džo Baidenas ketvirtadienį teigė, kad yra pasirengęs kalbėtis su Putinu, jei Rusijos vadovas būtų suinteresuotas nutraukti karą. Tačiau ši idėja greitai užgeso, kai Kremlius pareiškė, kad Vakarai turi pripažinti Maskvos paskelbtą keturių Ukrainos regionų aneksiją.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas Prancūzijos televizijos kanalui TF1 pareiškė, kad grįžusi prie derybų stalo, Rusija turėtų turėti savo „saugumo garantijas“.

Tačiau derybų sąlygas turėtų nustatyti Ukraina, o ne Vakarai. Makronas sakė, kad norėtų suteikti „pačios Rusijos saugumo garantiją“, kai šalis agresorė grįš prie derybų stalo.

„Ukrainos žmonės patys turi nuspręsti, kokiomis sąlygomis, kaip ir kada, o ne mes. Tačiau norime pabrėžti, kad, nedalyvaudami konflikte, su juo nesutinkame. Tačiau vienas dalykas, kuris priklauso nuo mūsų, yra likusios Europos dalies saugumas“, – sakė E. Makronas.

Naudingo kvailio (kvailys yra tas, kuris siekia žalos sau ir kitiems) pasvarstymais tokias kalbas pavadinti per švelnu. Tai Prancūzijos užsienio politikos impotencijos pasireiškimas.

Ji pasireiškia ne tik negebėjimu pasiūlyti kokį nors konkretų karo užbaigimo planą, bet ir nuolatiniu vapėjimu apie siekį išsaugoti Putino režimą.

Ką po tokių pareiškimų girdi Maskva? Maskvos chunta girdi, kad Vakarai pasirengę kalbėtis su Rusija, jei pastaroji nutrauks karo veiksmus. Tai reiškia, kad visos kalbos apie Hagos tribunolą ir karo nusikaltėlių teismą tėra kalbelės „diedukams ir bobelėms rytuose“ nuraminti.

Tokia retorika labai pavojinga, nes ji Kremliui palieka atsitraukimo variantą – laikiną kariuomenės išvedimą iš Ukrainos teritorijos, pasirengimą naujam karui ir dar vieną, dar didesnę agresiją prieš Ukrainą ir žygį į Europą.

Paradoksas. Europa nenori kariaut, kratosi minties apie karą savo teritorijose, išgėrus raminamąją taurę vakaro vyno, kišamos galvos į smėlį, manant, kad viskas išsispręs. Kažkaip.

Kartojamos Sudetų, Čekoslovakijos atidavimo hitlerinei Vokietijai klaidos, kai buvo manoma, kad Hitleris kažkaip nurims.

Prieš Antrą pasaulinį taip pat niekas nenorėjo karo ir juo netikėjo. Todėl jis ir atėjo į kiekvieno europiečio namus.

Taip, kaip nenurimo nacistinė Vokietija, taip pat revanšo sieks ir fašistinė Rusija. Sulaukę „pertraukos“ kare, dėka aklų Europos politikų, galime tapti dar neregėto karo liudininkais.

Rusija atmetė Ukrainos Vakarų sąjungininkų nustatytą 60 JAV dolerių naftos kainos ribą ir perspėjo dėl atsako. Putino burna Dmitrijus Peskovas vakar pareiškė, kad Rusija nesutiks su viršutine kainų riba, ir pridūrė, kad prieš nuspręsdama dėl konkretaus atsako, ji turi išanalizuoti padėtį.

ES, G7 ir Australijos vakar patvirtinta 60 JAV dolerių už barelį kainos ribą rusiškai žaliavinei naftai įsigalios rytoj, gruodžio 5 d. „G7 ir visos ES valstybės narės priėmė sprendimą, kuris dar labiau smogs Rusijos pajamoms ir sumažins jos galimybes kariauti Ukrainoje“, – sakoma ES Komisijos pirmininkės Urzulos fon der Lejen pareiškime.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Loidas Ostinas apkaltino Rusiją, kad ji yra agresorė, tyčia brutaliai nusitaikiusi į civilius gyventojus ir infrastruktūrą Ukrainoje.

„Rusija sąmoningai ir brutaliai taikosi į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Rusijos kariai nužudė tūkstančius Ukrainos piliečių. Dėl Rusijos atakų žuvo vaikai, buvo sugriautos mokyklos ir sudaužytos ligoninės“, – pabrėžė Ostinas.

Jis taip pat sakė, kad su Rusija besiribojančios šalys į tokią imperinę agresiją žiūri su vis didesniu nerimu, o kovos Ukrainoje parodė pasauliui tironišką ir mirtiną karą, kurio niekas nenorėtų patirti.

Taip, esame sunerimę. Laukiame nesulaukiame konkretaus karo baigimo, teroristinės Rusijos demontavimo planų ir konkrečių veiksmų, nes rypavimai kraujo upių fone jau nebeveikia.

Operacinis lygmuo

JAV žvalgyba pakartojo mūsų prieš mėnesį išsakytą mintį, kad karo tempas Ukrainoje mažės. Tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariuomenės stengsis iš naujo apsirūpinti ir papildyti atsargas, kad pasiruoštų puolimui po žiemos.

Žiemą sulėtės šaudmenų tiekimas ir ginklų pristatymas į fronto liniją. Augmenijos ir lapijos trūkumas kariams apsunkins galimybes pasislėpti nuo bepiločių orlaivių, nors tankūs debesys apsunkins oro žvalgybą.

Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodžesas teigia, kad iš pietų ir rytų besiveržiančios Ukrainos kariuomenės grupės susitelks prie Krymo. „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas (patiksliname – puolimas) turėtų izoliuoti laikinai okupuotą Krymą ir atimti iš Rusijos karių atsargas“, mano generolas.

Išlaisvinus dešinįjį Dniepro upės krantą Chersono srityje, Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės perskirstyti HIMARS ir kitus tolimojo nuotolio tiksliuosius ginklus, kad galėtų suduoti triuškinančius smūgius Rusijos pajėgų logistikai.

„Tai labai svarbus žingsnis siekiant užveržti kilpą aplink Krymą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas prie Chersono yra dešiniojo sparno puolimas“.

Rusija, smogdama Ukrainos infrastruktūrai, gerokai ištaškė savo šaudmenis ir jau du mėnesius iš Baltarusijos išveža 122 mm, 152 mm artilerijos šaudmenis. Rusai švaistosi šaudmenimis greičiau, nei gali jų pasigaminti, praneša JAV žvalgyba.

Taktinis lygmuo

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė teroristinės Rusijos išpuolius visose srityse.

Okupantai paleido 10 raketų, sudavė 16 oro smūgių ir 30 kartų iš reaktyvinių ugnies sistemų apšaudė Ukrainos karius ir gyvenvietes išilgai fronto linijos.

Zaporožės kryptimi priešas ginasi. Užfiksuotas artilerijos apšaudymas, ypač netoli Orechovo. Šioje vietovėje prognozuojamas Ukrainos kariuomenės prasiveržimas – pleištas, siekiant atkirsti Krymą ir padalinti Rusijos driskių gaujas į dvi dalis.

Rusų kariuomenė laikinai okupuotose teritorijose toliau plėšikauja ir grobia vietos gyventojų turtą. Iš Naujosios Kachovkos parduotuvių rusų „turistai“ nešasi visas prekes bei įrangą, įskaitant šaldiklius ir kasos aparatus.

Zaporožės srities Novonikolajevkos miestelyje apie 100 okupantų gruodžio 2 d. surengė vietos gyventojų dokumentų patikrinimą, konfiskavo asmeninį turtą bei buitinę techniką.

Per praėjusią parą Ukrainos karo aviacija atliko 22 smūgius personalo, ginkluotės ir karinės technikos koncentracijos sutelkimo vietose, 3 smūgius priešo priešlėktuvinių ir raketinių kompleksų pozicijose.

Ukrainos kariai numušė priešo lėktuvą „ Su-25 „ ir bepilotį „ Orlan-10“.

Ukrainos raketinių pajėgų ir artilerijos daliniai smogė 2 driskių kontrolės punktams, amunicijos sandėliui, 3 personalo sandėlių, ginklų ir karinės technikos koncentracijos zonoms, taip pat artilerijos technikos koncentracijos zonai.

Žiauriausi mūšiai vyksta Donecko fronte. Driskiai siekia užimti Marinką ir Krasnogorovką bei bando atverti kelią puolimui Nevelskoje kryptimi. Opytnojė kryptimi, į pietvakarius nuo Avdijevkos ukrainiečių jungtinės pajėgos laiko frontą.

Rusai pliekia iš ko papuola, su žeme sulyginti keli kaimai. „Wagner“ grupuotė tęsia spaudimą pietrytiniame Soledaro pakraštyje neleisdami ukrainiečiams atlaisvinti pajėgų, galinčių paremti sudėtingoje situacijoje atsidūrusius gynėjus Opytnoje kryptimi. Greitkelio E50 atkarpos kontrolė, mūsų nuomone, yra lemiantis veiksnys.

Nuotrauka: Ruskij mir Mariupolyje. Užrašas skelbia: „Padėkite. Šąlame. Šildymo nėra. Dujų nėra. Šviesos nėra. Vandens nėra.”

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T., Sauliui G. ir Lietuvos aludarių gildijai. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis.

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624