
Plintantis koronavirusas ir karantinas, baimė užsikrėsti, nerimas dėl artimųjų sveikatos, socialinių kontaktų stoka – toli gražu ne visi veiksniai, pastaruoju metu darantys įtaką žmonių psichikos sveikatai. Ligonių kasos sulaukia vis daugiau klausimų, kas galėtų padėti, patarti, kaip sumažinti kasdienį nerimą, palengvinti neramių minčių naštą. Tarp pagrindinių – klausimas, ar reikės už tai mokėti?
Ligonių kasų žinovai primena, kad kompensuojama (nemokama) pirminė psichikos sveikatos priežiūra ir psichologinė pagalba ligoniams teikiama psichikos sveikatos centre, prie kurio jie yra prisirašę, arba įstaigose, atitinkančiose psichikos sveikatos centrams taikomus reikalavimus. Jose paslaugas teikia gydytojų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas,
socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Todėl prireikus galima gauti kompleksines profesionalias sveikatos priežiūros paslaugas, tarp jų – psichologinę pagalbą. „Už šias paslaugas papildomai mokėti nereikia – sumoka ligonių kasos. Todėl visi, kam iš tiesų reikalinga psichologinė pagalba, gali drąsiai ja naudotis“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų tyrimo ir priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė. Siekiant prieinamumo asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) privalo ligoniams ir jų šeimos nariams sudaryti galimybę kreiptis į bet kurį psichikos sveikatos centro, teikiančio pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, komandos narį pagal ASPĮ vadovo nustatytą tvarką.
Verta priminti, kad visi ligoniai turi galimybę pasirinkti nemokamai psichologinę pagalbą teikiančią įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa. Gydytojo siuntimas konsultacijai nereikalingas, tik reikia užsirašyti iš anksto. Už suteiktas paslaugas ligoniui mokėti nereikia.
Savivaldybės teritorijoje esančių psichikos sveikatos centrų sąrašą ligonis gali sužinoti savo poliklinikoje, prie kurios yra prisirašęs, arba Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skyriuje „Kur kreiptis emocinės pagalbos?“ (http://www.vlk.lt/kurkreiptisemocpagalbos). Čia taip pat skelbiami ir kiti kontaktai, kuriais susisiekus nemokamai galima gauti profesionalią psichologinę pagalbą, pasitarti ar pasiguosti.
Karantino metu psichologinė pagalba daugelyje medicinos įstaigų teikiama naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių priemonėmis.
Taip pat VLK primena, kad nuo spalio sėkmingai veikia Sveikatos apsaugos ministerijos sukurta nacionalinė psichologinės pagalbos platforma www.pagalbasau.lt . Šioje svetainėje atsakius į pateikiamus klausimus, galima įsivertinti savo psichologinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje galima rasti išsamias žinias apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.
Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.