Centrinę GMP būstinę siūloma steigti Kaune

Nuo 2023 m. liepos 1 d. pradėsiančios veikti vieningos penkis regioninius padalinius turinčios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos centrinė būstinė galėtų įsikurti Kaune, kur šiandien veikia viena iš didžiausių ir moderniausių GMP stočių Lietuvoje. Tokį siūlymą artimiausiu metu Sveikatos apsaugos ministerija teiks Vyriausybei, tikėdamasi pritarimo.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, GMP pertvarka sparčiai juda į priekį, ir jau turima aiški vizija, kokia turėtų būti naujos GMP tarnybos struktūra ir jos valdymas.

„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje turime lyderių, kuriems ramu patikėti tokios gyvybiškai svarbios struktūros kaip GMP tarnyba valdymą ir veiklos koordinavimą nacionaliniu mastu. Pritarus Vyriausybei, naujos GMP tarnybos būstinės funkcijos bus perduotos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai. Tai ne tik paspartins GMP reformą, tačiau ir leis į regionus perkelti gerąją patirtį, nes Kauno GMP – viena moderniausių šalyje“, – sako A. Dulkys.

Kauno pasirinkimą lėmė keletas argumentų. Pirmiausia, Kauno miesto GMP stotis dėl galimų išorinių grėsmių yra geografiškai palankioje vietoje – Lietuvos centre. Antra, čia naudojama pažangiausia įranga ir technologijos. Vertinama ir turima patirtis, valdant ekstremaliąją situaciją pandemijos metu ir teikiant nacionalinio lygmens paslaugas. Be to, Kauno miesto GMP stotis šiuo metu yra didžiausia darbuotojų skaičiumi bei viena iš didžiausių aptarnaujama teritorija GMP paslaugas teikiančia įstaiga Lietuvoje, tad vykdyti reorganizaciją, prijungiant kitas įstaigas yra daug paprastesnė, aiškesnė ir darbuotojų interesus labiau apsauganti procedūra.

Primename, kad 2022 m. gegužės mėnesį Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis remiantis įgyvendinama GMP reforma.

Vykdant GMP reformą, iki kitų metų liepos mėnesio siekiama vietoje atskirų ir savarankiškai dirbančių juridinių vienetų sukurti darniai visoje šalyje veikiančią GMP tarnybą su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų (dalininkų) teises ir pareigas šiuo metu įgyvendina savivaldybių tarybos, 30 gydymo įstaigų, kuriose GMP paslaugas teikia struktūriniai padaliniai ir 2 privačios GMP paslaugas teikiančios įmonės.

Vykdant GMP reformą, iki kitų metų liepos mėnesio siekiama vietoje atskirų ir savarankiškai dirbančių juridinių vienetų sukurti darniai visoje šalyje veikiančią GMP tarnybą su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų (dalininkų) teises ir pareigas šiuo metu įgyvendina savivaldybių tarybos, 30 gydymo įstaigų, kuriose GMP paslaugas teikia struktūriniai padaliniai ir 2 privačios GMP paslaugas teikiančios įmonės.

Pirmuoju reorganizavimo etapu labai svarbu, kad savarankiškai veikiančios GMP stotys būtų prijungtos prie Kauno GMP. Todėl raginame dar nepriėmusias sprendimo Klaipėdos, Vilniaus miesto ir Jonavos bei Alytaus rajono savivaldybių tarybas nedelsiant priimti sprendimus perduoti savininko funkcijas ir turtą valstybei, kad antruoju etapu pakeitus struktūras GMP struktūrinius padalinius turinčiose savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose, GMP tarnyba galėtų sėkmingai funkcionuoti ir būti finansuojama iš PSDF pilna apimtimi, kaip to reikalauja įstatymas. Atkreipiame dėmesį, kad ketinama maksimaliai išsaugoti darbuotojų darbo vietas.

Naujos GMP tarnybos stotys bus tolygiai išdėstytos visoje šalyje ir teiks paslaugas koordinuotai, nepaisant rajonų ribų. Pagrindinis reformos tikslas yra teikti GMP paslaugas, atitinkančias svarbiausią – laiko – standartą: greitoji pagalba pacientą turi pasiekti iki 15 minučių mieste ir iki 25 minučių atokiausiai gyvenamose vietovėse.

GMP centralizacija padės racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką, suvienodinti paslaugų kokybę ir standartus. GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.

Be to, sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.

Apjungtai GMP tarnybai bus skirtos Europos Sąjungos investicijos: 41,15 mln. eurų infrastruktūrai atnaujinti (įskaitant naujus GMP automobilius su modernia įranga), apie 7 mln. eurų – skaitmenizavimui ir darbuotojų kvalifikacijai tobulinti.