Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, per tris šių metų ketvirčius sukčių padaryta žala SEB banko klientams buvo kone 1,8 karto didesnė, o sukčiavimo atvejų užfiksuota trigubai daugiau. SEB bankas gyventojus įspėja būti budrius, ypač artėjant didžiosioms šventėms ir metų pabaigos išpardavimui, kai itin suaktyvėja ir prekyba internetu, ir prekybininkais apsimetantys bei pinigus išvilioti mėginantys asmenys.
SEB banko duomenimis, lapkritį ir gruodį atsiskaitymų kortelėmis perkant internetu skaičius vidutiniškai padidėja iki penktadalio. Toks šuolis tikėtinas ir šiemet: lapkritį prasideda kalėdinės pardavimo akcijos, prekybininkai organizuos Vienišių dienos, kuri minima jau šiandien, lapkričio 11 dieną, Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio išpardavimą. Suaktyvėjusi prekyba reiškia ir gerokai padidėjusią tikimybę susidurti su sukčiais.
„Trečią šių metų ketvirtį elektroninė prekyba prekėmis, už kurias buvo sumokėta, bet jos niekada neatkeliavo iki pirkėjo, buvo vienas dažniausių sukčiavimo būdų. Tokio sukčiavimo atvejų pagausėjo karantino metais, jo mastas ir toliau didėja visus šiuos metus. Gyventojai įprato pirkti internetu, vis lengviau pasiekiamos tampa prekės iš užsienio. Tačiau tai patogu ne tik pirkėjams, bet ir sukčiams, kurie fiktyviomis elektroninėmis parduotuvėmis ir pardavimo skelbimais siekia išvilioti gyventojų pinigus“, – komentuoja Vilija Nausėdaitė, SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Kaip neapsigauti?
Pasak jos, norėdami išvengti galimų nuostolių, pirkėjai išpardavimo karštinės metu turėtų pasistengti nepulti pirkti stačia galva. SEB banko atstovė dalinasi patarimais, kurie gali padėti nepatekti į sukčių pinkles.
– Kritiškai vertinkite interneto parduotuvėje nurodomas prekių kainas ar taikomas nuolaidas. Sukčių sukurtose prekyvietėse jos būna gerokai mažesnės negu tų pačių ar panašių prekių kitur. Be to, itin geri sukčių pasiūlymai paprastai galioja labai trumpai, taip darant spaudimą pirkti kuo greičiau. Paprastai tariant, jei kaina neįtikėtinai maža, galioja ribotą laiką, tai gali būti sukčių vilionė
– Pirkdami internetu, atlikite žvalgybą ir paieškokite daugiau duomenų apie dominančią parduotuvę, prekybininką. Nepamirškite paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimų nepriklausomuose šaltiniuose. Jei jau perkate internetu, nuo kitų pirkėjų atsiliepimų jus skiria vos keli mygtukai, tereikia paieškos laukelyje įvesti prekybininko pavadinimą ir žodį „atsiliepimai“ arba anglišką „reviews“, jei perkate užsienyje. Kelios minutės atsiliepimams peržvelgti gali išgelbėti jūsų pinigus
– Sukluskite, jeigu prekybininkas nepateikia išsamių žinių apie prekių pristatymo ir grąžinimo tvarką ar apskritai nėra aišku, kurioje šalyje jis veikia ir yra įsikūręs. Nerizikuokite savo pinigais ir duomenimis patikėdami juos neaiškios reputacijos prekybininkams
– Nors saugiau yra pirkti tose elektroninėse parduotuvėse, kurios yra gerai žinomos, veikiančios ilgesnį laiką, kartais sukčiai bando nukopijuoti žinomų elektroninių prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais patikimais pavadinimais. Tad lankantis elektroninėje parduotuvėje taip pat svarbu patikrinti ir kelis techninius dalykus, tokius kaip internetinės parduotuvės adresas, kuris turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių. Sukčiai mėgsta kopijuoti, tad būkite atidūs
Sukčiams tinka ir naudoti daiktai
SEB bankas atkreipia dėmesį ir į šiemet vis dažniau taikomą sukčiavimo būdą, kai bandoma išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.
„Primename, kad gyventojai būtų atidūs ir visada suklustų, jei pardavėjas ar pirkėjas prašo pateikti savo prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius ar mokėjimo kortelių duomenis ir atsiunčia įtartiną nuorodą. Suklusti būtina ir tada, jei šių duomenų prašoma skambinant telefonu“, – pabrėžia SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė.
Nuo metų pradžios – 4,6 mln. eurų sukčiams
Trečią šių metų ketvirtį SEB banko klientams padaryta sukčių žala siekė bemaž 1,4 mln. eurų, o nuo metų pradžios nusikaltėliai iš klientų išviliojo daugiau negu 4,6 mln. eurų. Populiariausi sukčiavimo būdai ir toliau yra interneto banko slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų išviliojimas ir kvietimas lengvai užsidirbti investuojant. Šiais būdais gyventojams padaryti nuostoliai trečią šių metų ketvirtį viršijo pusę milijono eurų.
Nuo sukčių nukentėjusiems gyventojams bankas padėjo susigrąžinti beveik 600 tūkst. eurų. Tai yra beveik triskart daugiau negu per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius.
