Vaikų nevalgumas – daug diskusijų sukelianti tema vien dėl skirtingo tėvų bei senelių suvokimo, kiek vaikas išties turi valgyti. Vaistininkė pataria, kada mažą vaiko apetitą tikrai galima vadinti problema ir kokiomis priemonėmis ją išspręsti.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lijanos Veismanienės, susirūpinti dėl vaiko nevalgumo reikėtų tada, kai pastebimi šie požymiai: akivaizdus blyškumas, staigus svorio kritimas, vangumas, silpnumas, dažnos infekcinės ligos.
„Kaip žinome, didžiausia suvartojamo maisto dalis nukeliauja vaikų augimui. Iki paauglystės yra normalu priaugti 2 kilogramus kūno svorio ir užaugti apie 3-4 cm per metus. Sunerimti reikėtų tada, kai vaikas nepasiekia šių rodiklių“, – sako ji.
Vaistininkė taip pat priduria, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nepasikeitė vaiko elgesys, ar jo miegas tapo neramus, galbūt padidėjo nervingumas ir dirglumas.
„Pastebėjus šiuos signalus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų. Be jų išvadų ar gydytojo rekomendacijų vaikams negalima savavališkai duoti virškinimo fermentų, vaistų nuo pilvo skausmo ir pan.“, – pažymi L. Veismanienė.
Vitaminai apetitui gerinti
Kalbėdama apie apetitą gerinančius vitaminus vaistininkė sako, kad vienas svarbiausių ir pagrindinių šiuo atveju yra vitaminas C.
„Vaikams jį derėtų duoti labai atsargiai, pasikonsultavus su gydytoju ir parinkus tinkamą dozę bei formą pagal atžalos amžių. Vitaminas C yra rūgštis, todėl labai greitai skatina virškinimo rūgščių bei fermentų išsiskyrimą, taip pagerindamas apetitą. Tačiau parinkus netinkamą formą ar dozę, galima nudeginti stemplę, burnos ertmę ar pažeisti vaiko dantukus. Todėl dar prieš išbandant vitaminą C, vertėtų pabandyti vaikui duoti raugintų kopūstų ar rūgštų obuolį“, – rekomenduoja ji.
Pasak L. Veismanienės, pasitaiko, kuomet vitaminų kompleksai yra reikalingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, kai dėl ligos ar patirtų stresinių situacijų sutrinka vaiko mityba, maisto medžiagų pasisavinimas ar įtariama, kad jis yra nepakankamas.
„Tais atvejais maisto papildai su vitaminais, mineralais, būtinomis amino rūgštimis padeda vaiko organizmui greičiau atsistatyti, o ligai atsitraukus, atsiranda ir apetitas“, – aiškina ji.
Subalansuota mityba
Kaip vieną svarbiausių dalykų vaistininkė įvardija sveiką vaiko mitybą – tai reiškia, kad turi būti užtikrinta sveiko maisto įvairovė, laisvas pasirinkimas ir prie pietų stalo nebūtų prievartos, mat dažnai vaikai patys geba pasirinkti kada, ką ir kiek jie nori suvalgyti.
„Žinoma, reikia stebėti, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai, saldumynai ar kiti ne patys tinkamiausi maisto produktai. Taip pat reikėtų stebėti ir vaiko valgymo įpročius – kad kelių didelių valgymų per dieną nepakeistų nuolatinis užkandžiavimas“, – kalba L. Veismanienė.
Ji tęsia sakydama, kad valgymo režimas ir subalansuota mityba yra svarbu, bet praktikoje tai tinka ar patinka ne visiems. Pavyzdžiui, net vienoje šeimoje augantys du vaikai gali maitintis visiškai skirtingai – vienas mėgs morkas, o kitas net bijos prie jų prisiliesti, vienam patiks išbandyti naujus maisto produktus, o kitas jų net neparagaus.
„Tėvai turėtų žinoti, kad visai tai yra absoliučiai normalu. Pasirinkimo laisvė vaikui taip pat labai svarbi. Jei morka jam bus primygtinai brukama kaip vienintelė galimybė – vaikui ji bus nepatraukli, bet jei bus leidžiama rinktis iš kitų daržovių, morka gali tapti net ir labai patraukliu variantu. Žinoma, nereikia tikėtis, kad morka taps pirmu pasirinkimu, jei kiti galimi variantai bus spurga ar varškės sūrelis“, – apibendrina vaistininkė.
Kadangi kūdikiai programuoti mėgdžioti tėvelus, senelius, vyresnius, puikiai suveikia jų valgymo pavyzdys. Valgant rodyti savo „didžiulį apetitą”, ne nuodėmė ir pačepsėti iš malonumo, garsiai aiškinant, kaip tai gardu, koks/kokia jis/ji užaugs, jei uoliai valgys (didelis ir stiprus, kaip tėtukas su seneliu, tokia šauni, kaip mamytė) – žodžiu, mažytį vaidinimėlį surengti: mažylio neraginame, tik savimi ir savo apetitu rūpinamės. Jei pirmas kartas ne itin suveiks, suveiks antras – tik tarpuose nereikia nieko siūlyti (išsk. gerti) .