Bendras Lietuvos liaudies buities muziejuje esančių 154 pastatų stogų plotas prilygsta maždaug 30 futbolo aikščių.
„Tomaldras“ – tai įmonė, kuri, atnaujindama muziejaus pastatų stogus, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis ir skarda padengė apie 8 tūkst. kv. m plotą.
„Tomaldro“ įmonė Lietuvos liaudies buities muziejuje stogus dengia jau apie 5 metus. Daugiausiai tai nendrių danga.
„Malonu dirbti didžiausiame muziejuje po atviru dangumi, juk šį kultūros paveldo objektą lanko daugybė žmonių.
Mes didžiuojamės, padėdami išsaugoti tai, kas išliks ateities kartoms“, – sako įmonės „Tomaldras“ direktorius Alvydas Grenda, kuris, klientų prašomas parodyti savo darbus, kviečia apsilankyti muziejuje.
Generalinis stogų atnaujinimo muziejuje rangovas yra įmonė „Hausita“, kuriai vadovauja Alvydo Grendos sūnus Jonas Grenda.
Tad stogų dengimo patirtį šeima kaupia jau antroje kartoje: „Tomaldras“ veikia 20 metų, o jaunosios kartos įmonė skaičiuoja 4-tus.
Vykdydamas stogų dangos atnaujinimo projektą, „Tomaldras“ ne tik dengė stogus, bet ir atnaujino pažeistas stogų konstrukcijas – per daugiau nei 50 metų nuo muziejaus įkūrimo daugelio statinių stogai sukiužo, jų būklė tapo avarinė arba labai bloga, kelianti grėsmę tradicinės architektūros rinkiniui.
Meistrų darbas buvo nuolat derinamas su muziejaus žinovais, nes išskirtinėje vietoje svarbu ne tik išlaikyti ir apsaugoti muziejaus pastatus, bet ir gaivinti, saugoti gyvąją statybos tradiciją kaip autentiškumo dalį.
„Per beveik penkmetį muziejuje skarda užklojome apie 500 kv. m stogų, eglės ir drebulės skiedromis padengėme apie 1 tūkst. kv. m, dar apie 6,5 tūkst. kv. m – nendrėmis“, – skaičiuoja A.Grenda.
Jo pastebėjimu, sovietmečio meistrų darbas daugeliu atvejų priminė ne senąsias tradicines technologijas, o improvizaciją.
„Tomaldro“ meistrai stogus dengė naudodami ilgaamžius tvirtinimo bruožus, bet tradicinį grebėstavimo būdą.
Dengiant stogus nendrėmis, buvo apsispręsta naudoti dabartines, ilgesnį tarnavimo laiką užtikrinančias, technologijas.
Nendriniai stogai, atsižvelgiant į muziejaus reikalavimus, nebuvo impregnuoti, o gaisrų prevencijai pastatuose įrengti ugnies jutikliai.
Stogų dengimas nendrėmis, skiedromis yra imlus specialių gebėjimų ir rankų darbo: nendres reikia sudėti eilėmis, sumušti, darbas, pasak A. Grendos, panašus į kūrėjo: kiekvienas nendrių ryšuliukas skirtingas, reikia galvoti, kaip juos sukloti, kad būtų gražu ir tarnautų ilgam.
Tik užkelti naudojami mechanizmai ir pastoliai darbui. Toks darbas yra brangus, rinkoje trūksta žinovų, o jų parengimas trunka 1–2 metus.
Pagrindinė „Tomaldro“ veiklos sritis – nendriniai, skardiniai, čerpiniai stogai, jų konstrukcijos. Nendriniai stogai nėra pigūs, tačiau juos pasirenkantys klientai labai gerai žino tikrąją tokių stogų vertę.
Nendrėmis klojami pavėsinių, pirčių, sodybų stogai, kurių daug įrengta Molėtuose, Tarkuose, Nidoje, Kuršių nerijoje, Palangoje, Šventojoje.
Nendrinius stogus renkasi ir žmonės, statantys modernius namus – taip sukuriamas išskirtinis dizainas. Nendriniai stogai nėra kliūtis pasiekti ir aukštą energinio naudingumo klasę, jie puikiai apsaugo nuo karščio ir lietaus garso.
Bene vieninteliai Lietuvoje „Tomaldras“ turi nendrių plantacijas Žuvinto rezervate, kur nendres kerta tik tam tikrose vietose ir tam tikru metu – įmonė dalyvauja programose, saugant nendrines meldinukes.
Nendres šienauja ir Kintuose prie marių bei kituose ežeruose. Žiemą nendrės kertamos specialiomis mašinomis ir įmonės bazėje paruošiamos dengti stogams. Įmonė parduoda nendrinius ir gluosnio vytelių demblius, nendrines plokštes.
„Tomaldras“ taip pat gamina karkasinius namus. O nuo kitų metų ši įmonė, intensyviai veikusi užsienyje, vietos rinkai pradės siūlyti modulinius įvairių paskirčių vienbučius arba sudubliuotus namus.
