Mokytojų stygius Lietuvoje pasiekė dramatišką lygį: mokytojų trūksta kone kiekvienoje mokykloje, įvairiose srityse, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose.
Kritiškai trūksta fizikos, chemijos, matematikos, taip pat – ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė dr. Vaida Jurgilė sako, kad viena to priežasčių yra tai, kad jauni žmonės prisibijo mokytojo darbo ir yra įtikėję, jog tai labai varginantis ir neįdomus, gal net nuobodus darbas.
Visgi ji įsitikinusi: jeigu žmogus abejoja dėl šios profesijos ir yra linkęs vadovautis stereotipais bei kitų peršama nuomone apie mokytojo darbą, jis ir neturėtų rinktis šios specialybės.
Reikalingos tam tikros prigimtinės savybės
V. Jurgilės įsitikinimu, mokytojo profesija skirta būtent tiems, kurie nebijo klysti, atpažinę savo klaidas mokosi iš jų, siekia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys.
Todėl žmogaus, svarstančio apie pedagogikos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su noru būti naujos kartos mokytoju lyderiu, atsakingu už visuomenės raidą.
„Skatinčiau rinktis mokytojo kelią tuos, kurie vertina šias atsakomybes bei supranta, kad mokytojo profesija yra labai atsakingas darbas, kuriam yra reikalingos tam tikros prigimtinės savybės“, – sako V. Jurgilė, pati įgijusi edukologijos bakalaurą ir mokytojo kvalifikacinį laipsnį studijų programoje „Karjera ir profesinis konsultavimas“.
Noras pačiai tapti mokytoja V. Jurgilei užgimė tik įžengus į mokyklą – nuo tada ji įsivaizdavo, kad visad dirbs su mažais vaikais.
Visgi vėliau pasirinko kitą kelią, kuris atvedė į VDU Švietimo akademiją, kur ji moko savo mokinius, bet ne mažus vaikus, o studentus.
„Mokytojo profesija, ko gero, yra viena atsakingiausių. Mokytojo darbas man nuo pat vaikystės kėlė pačius geriausius jausmus – atrodė kaip tobula profesija.
Mūsų šeimoje ši profesija buvo ir yra labai gerbiama, nes mokytojo darbas susideda iš kelių svarbių dedamųjų:
mokytojas yra nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir norintis pažinti, turintis aiškius tikslus bei siekius žmogus“, – vardija V. Jurgilė.
Taigi baigdama mokyklą pašnekovė jau žinojo, jog norėtų dirbti švietimo srityje, tad ją visų pirma patraukė edukologijos studijos.
O studijuodama ji suprato norinti konkretaus pedagoginio išsilavinimo – mokytojo kvalifikacijos, tad studijuodama lygiagrečiai pasirinko mokytojos studijas.
„Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus.
Dirbant su studentais visada stengiuosi juos motyvuoti bei kurti tokią mokymosi aplinką, kurioje visi jaustųsi patogiai, stengtųsi išsakyti savo nuomonę, kelti diskusinius klausimus bei siektų būti lyderiais.
Juk tik geras mokytojas gali užauginti visavertę asmenybę“, – įsitikinusi V. Jurgilė, šiuo metu daugiausiai dirbanti su magistrantūros studijų studentais, tačiau nemažai paskaitų skaitanti ir bakalauro studentams.
Anot jos, kiekviena karta turi savas vertybes, charakterį ir požiūrį į pasaulį. Kiekvieną jų suformuoja ne tik šeima, bet ir saviti politiniai, kultūriniai ir socialiniai įvykiai:
„Pameluočiau, jeigu pasakyčiau, kad tai nekelia iššūkių. Tačiau, nepaisant skirtumo, turime nemažai bendrų dalykų, todėl esame tolerantiški vieni kitiems ir gerbiame vienas kitą“.
Laisva asmenybė, prisitaikanti prie besikeičiančio pasaulio
Paklausta, kuo mokytojo profesija jai atrodo patraukli asmeniškai, V. Jurgilė pripažįsta šioje profesijoje randanti tai, kas jai svarbu: kultūringą atmosferą, įvairovę, naujoves, kūrybiškumą, tarpdiscipliniškumą.
Svarbu ir tai, kad ši profesija suteikia puikias galimybes, pradedant nuo galimybės kelti kvalifikaciją užsienyje iki bendradarbiavimo ir patirties dalinimosi su akademine bendruomene iš viso pasaulio.
Tad kodėl gi dalis jaunimo galvoja, kad mokytojo darbas yra itin varginantis, nuobodus, o galbūt – ir neperspektyvus?
„Aš su tuo nesutikčiau. Netgi sakyčiau atvirkščiai – mokytojo darbas yra labai įdomus, – pabrėžia V. Jurgilė. – Tu nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves.
Jaunas žmogus, kuris tikrai domisi ir nori tapti mokytoju, pastebi, kad šiai profesijai yra skiriamas dėmesys, kuriamos aplinkos, kuriose galėtų augti savimi pasitikintys, nebijantys iššūkių, kompetentingi mokytojai“.
VDU Švietimo akademija, kuri rengia jaunuosius pedagogus, pasižymi inovatyviu požiūriu į mokytojų rengimą – čia studijuodami būsimieji mokytojai įgyja ne tik tvirtas savo pasirinkto dalyko, bet ir tarpdisciplininių žinių:
„Mokytojo darbo aš pati asmeniškai net neįsivaizduočiau be tarpdiscipliniškumo dirbant su vaikais ar siekiant efektyviai kartu su jais spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius.
Turbūt didžiausias mūsų tikslas yra parengti savimi pasitikintį, kompetentingą, naujovėmis besidomintį mokytoją, todėl pas mus yra galimybės kiekvienam įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti kūrybiškumo, verslumo ir kitus gebėjimus, o tai yra sąlygos formuotis laisvai asmenybei, gebančiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio“.
Kiekviena pamoka tampa vis nauju atradimu
Anot pašnekovės, mokytojo darbe tarsi dingsta nusistovėjimas, įsišaknijusios taisyklės ir normos.
Turbūt būtų neteisinga mokytojui nuolatos būti tokiam pačiam arba nuolatos naudoti tuos pačius mokymo būdus, todėl kiekviena pamoka nepriklausomai nuo to, kiek metų kalbi mokiniams apie daugybą ar dalybą, tampa vis nauju atradimu.
„Kasdien ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Apskritai mokytojo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo.
Neužtenka būti geru savo dalyko žinovu, reikia mokėti pateikti žinias, naudotis technologijomis, būti tarptautišku, nuolat sekti pasaulio įvykius, turėti savo nuomonę aktualiais globaliais klausimais.
Kaip yra sakoma, kad mokytojas ne profesija, o gyvenimo būdas.
Rengiant mokytojus, anot pašnekovės, didelis dėmesys turi būti skiriamas jo visapusiškam ir įvairialypiam išsilavinimui, kiekvieno studento savirealizacijai, suteikiamos galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti įvairius gebėjimus praktinėse laboratorijose.
Universitete įgyjamų žinių neužtenka visam gyvenimui
VDU studentams siūlomos stažuotės arba praktikos užsienyje, kurių metu jie gali įsitraukti į švietimo veiklas įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiauti su užsienio kolegomis – visa tai prideda prie būsimų mokytojų skatinimo studijų metu.
„Gretutinės ugdymo studijos išskirtinės tuo, kad jas galima pasirinkti jau pirmame kurse, šalia savo pagrindinės studijų programos.
Šios programos tikslas yra suteikti svarbiausias mokytojavimo veiklai reikalingas žinias ir išugdyti gebėjimus, įgalinančius taikyti įgytas žinias švietimo veikloje.
Tarkime, studentas studijuoja istoriją, tai tikrai neretai renkasi gretutines pedagogikos studijas ir šalia istorijos bakalauro laipsnio įgyja mokytojo kvalifikaciją“, – pasakoja V. Jurgilė.
Šios studijos yra labai patrauklios studentams, nes jos taip pat yra inovatyvios. Jų metu yra perteikiamos stipriausios edukologijos mokslo krypties mokslininkų patirtys, naujoviški mokymo(si) būdai.
Juk naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškas bei sumanus, todėl siekiama, kad studentai įsitrauktų į įvairias švietimo veiklas.
Viena iš V. Jurgilės mokslinių tyrimų sričių yra mokymasis visą gyvenimą. Anot jos, savaime aišku, kad žinių, įgūdžių, mokymo(si) metodų, įgyjamų universitete, neužtenka visam gyvenimui.
„Mokymas(is) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų, nuolat atsirandančių pokyčių.
Taigi šiame besikeičiančiame pasaulyje svarbiausia tampa naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Mokytojo mokymas(is) turi būti suderintas su nacionalinės kultūros ypatybėmis ir visuomenės socialinėms reikmėmis.
Tai reiškia, kad pamatytas spektaklis, diskusija su pažįstamu, su mokytoju, su draugu ar tėvais taip pat prisideda prie mokymosi visą gyvenimą būdo“, – pabrėžia pašnekovė.
