R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?

Šiandien Seime po pietų bus svarstoma Ingridos Šimonytės Vyriausybės 2021 metų darbų ataskaita.

Mūsų šešėlinis ministrų kabinetas ją taip pat įvertino ir turi pastabų. Pirmiausiai, kas krito į akis – ataskaitoje trūksta valstybės vidaus problemų sprendinių. Net premjerės įžanginėje ataskaitos skiltyje nieko neužsimenama apie priemones, kurios palengvintų Lietuvos žmonių gyvenimus, bet kalbama apie valstybės išorės grėsmes, kurioms, beje, didžiausias dėmesys bus skiriamas ir 2022 metais.

Karo temai dominuojant viešojoje erdvėje, tarsi pamirštama, kad Lietuvą ir toliau retina perteklinės mirtys ir auganti emigracija, gyventojų nuotaikas ir toliau prastina milžiniškais tempais auganti infliacija ir kainos.

Skaitant ataskaitą, susidaro įspūdis, kad gyvename skirtingose valstybėse, o ne vienoje Lietuvoje.

Nors I. Šimonytės Vyriausybė ataskaitoje giriasi gerais ekonomikos skaičiais, tačiau vengiama konstatuoti, kad pramonė dar laikosi, nes, kaip įprastai, turi užsipirkusi žaliavų keleriems metams į priekį, tačiau klaidos, valdžios padarytos su Kinija ir prasidėjęs karas Ukrainoje kels žaliavų tiekimo problemas, kas neigiamai atsilieps Lietuvos pramonės gamybai.

Valdžia, kuri teigia, kad buvo būtina stabdyti Kiniją, nes ji kelia grėsmę, pirmiausiai turėjo suplanuoti, kokią „pagalvę“ pasiūlyti savo šalies verslui ir pramonei, kad jų veikla nesustotų ar bent jau jaustų kur kas mažesnes pasekmes.

Spontaniškumas ir neapgalvoti sprendimai nedžiugina nei mūsų piliečių, nei kitų valstybių, kurių verslo atstovai priversti keisti savo planus Lietuvoje, prarasti investicijas ir ieškoti sprendimų kitur.

Negalime nepastebėti ir darbų permetimo savivaldybėms, sprendžiant tiek pandemijos, tiek nelegalios migracijos, tiek kitas problemas, kaip kad ir karo pabėgėlių iš Ukrainos. Savivaldybių atstovai guodžiasi, kad jiems ims tuoj trūkti pinigų išmokoms, neaišku, kaip bus organizuojamas švietimas ir pan.

Dalis ministerijų tęsia 2016-2020 m. Vyriausybės kai kuriuos pradėtus darbus, tačiau kai kurie, dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių, sustabdyti ar kitaip eliminuoti iš ministerijų veiklos ir neigiamai keičia valstybės valdymo pasekmes visuomenei. Praktiškai nebeliko regioninės politikos, kuri skatintų darbo vietų kūrimą ir investicijas, infrastruktūros atsinaujinimą.

Vietoje to girdime apie švietimo ir sveikatos reformas, kurių pagrindu bus atsisakoma mokyklų ir ligoninių.

Taip pat pabrėžiame, kad matydami augančias valstybės išlaidas, pasigendame plano, kaip valstybės skolos bus sprendžiamos artimiausioje ateityje, kada ims galioti fiskalinės drausmės ir valstybės skolinimosi ribojimai.

Taip pat pasigendame skolintų lėšų ir jų, kaip ateityje pridėtinę vertę valstybei ir jos žmonėms kursiančių investicijų naudos analizės. Todėl iš pateiktų darbų ataskaitos matyti, kad didžioji skolintų lėšų dalis bus skirta „pravalgymui“ ir „skylių užkaišymui“, kai tuo tarpu galėtų būti nukreiptos į pridėtinę vertę kuriančias investicijas, ateityje galėjusias padėti valstybei užsitikrinti ekonominį ir socialinį tvarumą.

Taip pat negalime nepastebėti, jog Vyriausybė vengia objektyvios nutrauktų santykių su Kinija analizės ir neturi kuo pasigirti, kas padengtų valstybės ir verslo patiriamus nuostolius dėl nenoro atstatyti santykius taip, kaip pranešė oficialūs Kinijos asmenys Lietuvoje – išsprendžiant Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimą.

Turime pabrėžti, kad pabaigdami 2016-2020 m. kadenciją, buvom užsitikrinę ekonomikos augimą net ir krizės, kurią pasaulyje sukėlė Covid-19 pandemija, sąlygomis.

Daug dėmesio skyrėme visuomenės sveikatos ir vaistų kainų problemų sprendimams, skurdo mažinimui, skaidrumo ir atsakingo valstybės biudžeto naudojimo, nemokamo aukštojo švietimo ir bendrai švietimo sistemos tobulinimo užtikrinimui.

Kalbant apie švietimą, Vyriausybė giriasi, kad jai pavyko pasiekti nacionalinį susitarimą su visomis partijomis, tačiau nemini, kad šiandien opozicija kalba apie pasitraukimą, nes Vyriausybė nevykdo susitarimo taip, kaip buvo žadėjusi ir „stumia“ projektus, kurie kelia daug klausimų dėl skaidrumo ir interesų.

Kad ir kurią sritį imtume, matosi didelės spragos ir atsainumas, kuris šiandien rodo, kad valstybė praėjusiais metais ėjo ne visiškai teisingu keliu. Valdančiųjų užsispyrimas neleidžia priimti sprendimų, kurie rodytų, kad Lietuvos žemės ūkis turi tapti viena prioritetinių sričių, nes jis užtikrina ypač aukštą maisto kokybę, kurios nepavyksta pasiekti net ir kai kurioms didelėms bei stiprioms valstybėms.

Matydami procesus, kurie ne sprendžia, o gilina valstybės problemas, pateikiame savo pastabas visuomenės vertinimui.

LVŽS Šešėlinė Vyriausybė – pirmoji šešėlinė Vyriausybė nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuri nenutrūkstamai dirba ir teikia konstruktyvius pasiūlymus bei kritiką LR Vyriausybei bei Seimui.

Tikimės, kad toks opozicijos konstruktyvaus darbo modelis taps valstybės tradicija, kuri leis visuomenei susipažinti ir matyti alternatyvius sprendimus ir jų rezultatus.

Visų sričių apžvalgą galite paskaityti ČIA.