Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis Alkas.lt studijoje apsilankė šiemet švenčiamo Valstybinės lietuvių kalbos šimtmečio proga.
Prieš 100 metų 1922 m. rugpjūčio 1 d., Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją kurioje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine kalba. Pasak A. Antanaičio tą dieną gimtoji lietuvių, o ne svetima kalba, pirmą kartą per tūkstantmetę Lietuvos istoriją tapo – valstybine.
Žiūrėkite antrą pokalbio dalį:
” Audrys Antanaitis Alkas.lt studijoje apsilankė šiemet švenčiamo Valstybinės lietuvių kalbos šimtmečio proga.”
Šimtmečio proga ? Lietuvių kalba kalbėjo arėjai prieš bele kiek tūkstančių metų. Į kur suka antanovič ? Lietuviai naujadarai , kaip slavai ? Tokia pasąmonės kibernetika naudojama ? Šaunuolis. Jis man patinka.
VALSTYBINĖS kalbos 100-metiS, NE ŠIAIP kalbos, tėvai.
Sūnau, aš kalbu apie tai, kas tokiomis šventėmis brukama į tautinę pasąmonę. Ir kodėl , nei Aisčiams, nei keltams, nei Arėjams …tūkstančius metų nereikėjo jokio rašto ? Dešimtys tūkstančių dainų, papročiai, apeigos, visuomeninė santvarka, kastų surėdimas, tarpusavio santykiai, tikslūs dangaus kūnų judėjimo apskaičiavimai, žemdirbystės žinios … nieko nereikėjo užrašyti, viskas ėjo iš kartos į kartą gyvu žodžiu. Gyvas žodis buvo Šventas. Kas atsitiko, kodėl staiga Raštas tapo šventas, o gyvas žodis neteko reikšmės ? Todėl, kad atėjo svetimi ir ėmė brukti melą. Melo kojos trumpos, jo iš kartos į katrą neperduosi. Be Švento rašto – ni krust. Aišku, dabar be rašto neįmanoma apsieit, nes žmonės nebeturi, nei proto, nei sąžinės, nei atminties. Švento rašto tiesioginis poveikis. Jokia kalba dabar , nei žodinė, nei rašytinė, nei valstybinė nebeturi prasmės. Gyvenseną lemia visai kiti dalykai ir jie ateina iš svetur. Bet šventę švęsti norisi aišku.
Tėve, kas Tau yra? Rašinėji vis. Ir dar kompiuteriu.
Žeidžia mūsų valstybės pažeminimas “kalbos valstybė”. Patikslinkime – “KOMUNIKACIJOS VALSTYBĖ”. Ir kuri gi valstybė be komunikacijos> kad ir be PRIEVARTINĖS… Kas, jei ne kalba vienija kiekvieną šalį? Kas, jei ne kiekvienas pamintas regionas nori turėti SAVO komunikavimo priemones – o tai reiškia – kalbą? Ar jau nebešloviname “tautų kalėjimų” subyrėjimų? Kodėl Belgijoje tik kas su 4 ar 5 prancūzakalbis valonas gali susikalbėti su jų pačių “tautiečiu”(?) flamandu savo bendrapiliečio kalba – ir kodėl lyg ir nieko nestebina, kad su valonais visi turėtų kalbėti “valonų” “belgų”(?) prancūziška kalba? Argi tada gali būti keista, kad flamandai nori jungtis prie Niderlandų flamandų? Juk tiek šiaurės Belgija, tiek visi Niderlandai naudojasi bendromis komunikacijos priemonėmis… Tai šie dvejų šalių žmonės naudojasi ir laikraščiais, ir internetu flamandiškame-“olamdiškame” savo pasaulyje? Kodėl pietų flamandai turėtų derintis prie prancūzakalbių? NEIGIAME tas kalbines(!) problemas. Gal tie mes, proangliškieji, neigiame todėl, kad ten sparčiai įsivyrauja anglų komunikacijos priemonės… Tada yra šansas proangliškiems: – katalonų ispaniško pasaulio slaptas kambarėlis. Tai gie gali atsiskirti nuo Ispanijos – juk jie GALIU būti “kita tauta”… Dauguma moka angliškai, o va Madride ir Kordoboje – nelabai… Mūsų žemaičiams vis sunkiau ir sunkiau su savais komunikacijos ir “kalbos pasauliais”: iki šiol(?) dar niekas nesugalvojo bendrinės žemaičių kalbos! Kur jūs matėte, kad bendroje valstybėje nebūtų bendros kalbos? Nebūtų “kalbos valstybės”? Gal tik XIV amžiuje Lietuvoje? Bajorui buvo dar geriau, kai jo pavaldinys mužikas nesuprato lenkiškai… Nereikėjo bendros komunikacijos nei kalbos. Kai radosi tautinės valstybės DIDŽIAUSIĄ REIKŠMĘ ĮGAVO DAUGUMA. Net jei 3 lenkakalbiai valdė 300 lietuvių tarmėmis kalbančių valstiečių – lenkų komunikacija NETEKO REIKŠMĖS! Beje – ką jums reiškia žodis “valstietis”??? Juk tai – valstybės vergas, valstybės rūpintojėlis ir valstybės vadovas… Ha… “kalbos valstybė” – sako…
komjunikeišn! Jes komjunikeit! Laikas būtų nors šiek tiek susipažinti su Belgijos istorija.
Versta je Nederlands?
delfis rašo grid off, grif off, grid off. Tai pasigaunam? Ir apie žemaičius nereikia pasakų, gyvenu brolių kuršių žemėje, kuri dabar tarsi Žemaitija. Visi pas mus susikalba, visi gražiai bendrauja, Komjunikeišn lietuviškai yra ryšiai, bendravimas ir pan. Apie Belgiją galiu papasakoti ne iš interneto, nes ten ilgokai gyvenau – dirbau.
O tai ta pati kalba, kaip Kelmėje?
Valstybinė kalba – visų pirma yra jos teisė – kalbos suverenės teisė. Ar ši kalbos suverenumo teisė nėra valstybės ir savivaldybės sprendimais pažeidžiama, apie tai turėtų būti kalba šios jos teisės 100-mečio minėjimo proga. Antai, akivaizdu, kad visuomeninę informavimo ir švietimo misiją šalyje valstybės valdžia privalo vykdyti per LRT valstybine kalba, bet štai Premjeras Skvernelis sutartimis su Lenkija ją paveda vykdyti net 5-iomis šios valstybės TV programų transliacijomis lenkų kalba – Lenkijos valstybei. Ar tai ne lietuvių kalbos valstybingumo, jos suverenios misijos šalies teritorijoje pažeidimas, Lietuvos kaip šalies konstitucinio suvereniteto pažeidimas.
Juk tai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai negali nerūpėti, tačiau dėl šio lietuvių kalbai gyvybiškai svarbaus Skvernelio sprendimo prieštaraujančio VLKK balso nesigirdėjo, nesigirdi ir minint jos valstybinių teisių 100-metį. Taigi Antanaičio pirmininkavimą VLKK vertinčiau, kaip valdžių politikoms lenkiškų imperinių strategijų atžvilgiu – nuolankų pasėdėjimą pirmininko kėdėje…
Prieš kelias dienas vienoje valstybinės TV laidoje Seimo narys Audronius Ažubalis pateikė maždaug tokią problemą- kelis tūkstančius Vilniaus rajono vaikų jų tėvai kasdien vežioja į Vilniaus mokyklas,nes Vilniaus rajono savivaldybė naujų lietuviškų mokyklų berods nesteigia. Laidos vedėja greit nutraukė Seimo narį,atseit tai ne šios laidos tema. Taip pat prieš kelias dienas teko matyti tv reportažą iš Lenkijos Punsko miestelio- lietuvis valsčiaus viršaitis,jei teisingai supratau, teigė,kad centrinė Lenkijos valdžia neskiria pakankamai lėšų lietuviškoms mokykloms Lenkijoje ir joms gresia uždarymas. Lietuviška mokykla Suvalkuose taip ir nebuvo atidaryta dėl Lenkijos centrinės valdžios neskirtų pakankamų lėšų . Joks mūsų valdžios atstovų komentaras dėl tokio Lenkijos valdžios elgesio berods nebuvo pateiktas…
Taip, matosi, kad Lietuvos ir Lenkijos valdžios dedasi viena su kita ir taip lietuvybė smaugiama abiejose šalyse, t.y. vyksta tai, kas darėsi visais istoriniais laikais.
Dejonėmis čia nieko nepakeisi. Tas lietuvybės smaugimas vyksta prisidengus dvišale 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija sutartimi. Ši sutartis yra terminuota, jos terminas baigiasi už poros metų. Šalys turi teisę besąlygiškai jos netęsti. Tam reikalinga, kad Lietuva diplomatiniu keliu Lenkijai praneštų, kad sutarties termino jam baigiantis nepratęs. Tai padarius sutarties galiojimas baigtųsi. Taip baigtųsi po sutarties priedanga vykstantis lietuvybių Lietuvoje ir Lenkijoje smaugimas… Tad Ažubaliui, esant Seime, derėtų pateikti Seimo nutarimo projektą dėl minėtos sutarties termino tolesnio netęsimo ir pranešimo apie tai Lenkijai. Taip užbaigtume vargus dėl lietuvybės Lietuvoje ir laisvi taptų kovoti dėl lietuvybės lietuviai kaip tautinė mažuma pagal tarptautinę teisę lietuviškoje Lenkijos dalyje.
Ir, kiek teko girdėti iš gyventojų bei skaityti komentaruose, esami lietuviški darželiai ir klasės buvo uždaromos (nors čia turėtų būti priešingai, turėtų būti taikomos visos įmanomos išimtys ir pagalba!). Pasak gyventojų, jie buvo įkalbinėjami lankyti lenkiškas grupes ir klases, nes taip naudingiau, nes jų mokinius remia kaimynė – dovanoja kompiuterius ir ktk., rajonas savo ruožtu jų šeimas labiau finansiškai remia (bet net Lygios galimybės per dešimtmečius tuo taip ir nepasidomėjo?).
Manau, Prancūzijoje tokie absurdai, ko gero neįmanomi, kad būtų uždarinėjamos mokymo įstaigos valstybine prancūzų kalba. Manau, Prancūzijoje tokiose savivaldybėse būtų įvestas tiesioginis centrinės valdžios valdymas.
Ir ne tik FR, bet ir DE, ir kitur. Prie pavardės okupacijos metais prisegtas kitakalbis baigmuo nėra tavo kitos tautybės įrodymas. Jei neturi kitą tautybę įrodančio NE okupacijos laikų dokumento, nesuvaidinsi to, kuo nesi, nes tavo protėviai nebuvo. (Tiesa, Kremlius su Patruševu paskelbė, jog senelių, tėvų kilmė nesvarbi – pakanka noro)
Kokį, jei ne užsienio valstybės (paprastai – kaimyninės) įtakos agentų vaidmenį gali atlikti tokių „TM” nariai? Ir juk ne šiaip kvailioja, o už pastovų kitos šalies „ačiū”.
Gal tai tik neapsižiūrėjimas, gal šposas, atsiliepiant į žmogą – viename portale radau lankytojo(s) vardą Rasas. Ir labai gražus, moteriškas balsas.
vos poroje „Panoramos” sakinių, nuskambėjo „pažanga”?
ŁEisvė, beŁEisvis, išŁEisvinti, neŁEisvė (jei liktų lietuviška L, tektų ją minkštai tarti!).
Ir ar ne keista – kai dar neseniai lituanistai nurodydavo vieną ar kitą diktorių tarties, kirčiavimo klaidą, kildavo maištas, prireikdavo daug laiko, kol .