Sparčiai besikeičiant Kauno centrui ir reprezentacinėms miesto erdvėms, tolesnė plėtra vis labiau keliasi į aplinkinius mikrorajonus. Naujo impulso sulauks Aleksotas. Čia kylantis Inovacijų pramonės parkas jau greitai priims naujakurius – aukštą pridėtinę vertę bei modernias technologijas kursiančius investuotojus.
Atgimimas laukia ir Žemosios Fredos. Tai patvirtina šios teritorijos vystymo galimybių studija. Jos autoriai neabejoja, kad kvartalas turi potencialo tapti išskirtiniu traukos centru Kaune ir papildyti Senamiestį bei Naujamiestį.
Nustatytos gairės plėtrai
Dar 1997 metais rengiant Žemosios Fredos detalųjį planą numatyta, kad ši teritorija turi tapti integralia miesto centro dalimi su aukštais urbanistiniais ir architektūriniais reikalavimais. Tačiau beveik ketvirtį amžiaus ši ambicija gulėjo tik popieriuje.
Pernai užsakyta galimybių studija 62 hektarų teritorijai – kol kas didžiausia Kauno savivaldos iniciatyva, siekiant kompleksiškai įvertinti ir šia linkme kreipti miesto plėtrą centrinėje dalyje. Antradienį miesto tarybai pritarus, bus pradėti rengti teritorijos bendrojo plano pakeitimai.
Žemoji Freda išsidėsčiusi žemutinėje Nemuno slėnio terasoje, tarp upės ir slėnio šlaito. Šiandien tai pamažu besikeičiantis pramoninių ir sandėliavimo objektų rajonas, kuriame greta zujančių sunkiasvorių transporto priemonių įsibėgėja naujų daugiafunkcių kvartalų statybos.
Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Gedemino Barčausko, kompleksinės urbanistinės gairės teritorijai vystyti – pirmasis žingsnis Žemosios Fredos pokyčių link.
„Galimybių studija nustato gaires, kaip miestas turėtų vystyti šią užsistovėjusią teritoriją. Kol kas čia didžiąja dalimi veikia tik pramonė. Žemąją Fredą laikome miesto centrui artima teritorijos dalimi. Čia planuojamas M. K. Čiurlionio koncertų centras, pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą. Ši teritorija turi didelį potencialą ir yra tarp prioritetinių“, – neabejoja G. Barčauskas.
Įžvelgia didžiulį potencialą
Galimybių studiją parengusios bendrovės „MASH studio“ direktorės, urbanistės Živilės Šimkutės teigimu, vietos potencialas yra neišsemiamas ir miestas turi unikalią galimybę šią teritoriją išvystyti kokybiškai bei nuosekliai.
„Tai paskutinė vieta prie miesto centro įprasminti Kauno upininkystės istoriją. Potencialas ir pridėtinė Žemosios Fredos vystymo reikšmė yra daugialypė. Daugeliui norisi gyventi arčiau centro, bet pasiūla – labai ribota. Greta miesto centro būtina pasiūlyti kokybišką būstą ir erdves, kur telksis arba bus lengvai pasiekiamos pagrindinės paslaugos, kultūros ir švietimo įstaigos“, – teigė Ž. Šimkutė.
Urbanistė pridėjo, kad ateityje Žemoji Freda gali tapti patrauklesne už Vilniaus Paupį, papildydama centrinę Kauno dalį – Senamiestį ir Naujamiestį. Tačiau tai neįmanoma nesilaikant bendrų visai teritorijai pritaikytų vystymo principų.
„Tam, kad Žemoji Freda priartėtų prie Naujamiesčio, papildomos jungtys pėstiesiems ir dviratininkams yra labai svarbios. Tokiu atveju mikrorajonas tampa lengviau pasiekiamas. Gyvybę į šią pramoninę teritoriją prie Nemuno pirmiausia turėtų atnešti ir aukštus architektūrinius standartus diktuojantis naujojo koncertų centro projektas. Nors techninis projektas šiam objektui dar tik ruošiamas, Nemunaičių kvartalas jau tuoj priims pirmuosius gyventojus.
Vilniuje išvystytas Paupio kvartalas yra tai, į ką Žemoji Freda turi lygiuotis ir siekti dar aukštesnės kokybės. Paupys sostinėje – tai kvartalas, kur nuvykę jaučiamės lyg Kopenhagoje: norisi pasivaikščioti, išgerti kavos stabtelėjus kavinėje. Tai turi būti aiškių planavimo taisyklių ir aukštų architektūrinių standartų rezultatas“, – tikino „MASH studio“ vadovė.
Planuojami traukos centrai
Žemojoje Fredoje be M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos planuojama ženkliai pagerinti susisiekimo infrastruktūrą, įrengiant humanišką gatvių tinklą. Jo ašimi turėtų tapti po rekonstrukcijos pasikeisianti H. ir O. Minkovskių gatvė.
Dar geresnį susisiekimą su Žemąja Freda užtikrins iš Nemuno salos per upę projektuojamas beveik 260 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas su amfiteatrais bei poilsio zonomis. Visuomenė jau turėjo galimybę iš arti susipažinti su šio objekto projektiniais pasiūlymais, o šiuo metu jie eksponuojami Laisvės alėjoje išrikiuotoje parodoje.
„Teritorijos koncepcijos atnaujinimu siekėme sudėlioti aiškius „žaidimo principus“: urbanistinę struktūrą, erdvinio planavimo taisykles, vietas, kur turi atsirasti viešosios erdvės, gatvių profilius, priėjimą prie vietai vertingų ir charakteringų objektų. Vienas tokių – elevatorius, kuris jau seniai tapęs Kauno simboliu. Taip pat vandens bokštas, kuris nors ir kultūros paveldo prasme nėra vertingas, bet yra įženklinantis vietą objektas“, – kalbėjo architektė Ž. Šimkutė.
Artimiausioje ateityje paspartinti Žemosios Fredos plėtrą turėtų ir kylantis Aleksoto inovacijų pramonės parkas. Jau įsibėgėjusi buvusio sraigtasparnių remonto angaro konversija – kyla naujas modernus pastatas su laboratorijų erdvėmis ir administracinėmis patalpomis. 30 hektarų teritorijoje planuojama aukštą pridėtinę vertę kursiančių įmonių veikla, o kartu su jomis – daugiau kaip tūkstantis gerai apmokamų aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
