Trečiadienis, 23 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Fizikos prof. M. Kaku. Fizikos mokslas artėja prie krizės…

www.mokslolietuva.lt
2022-09-12 07:30:57
11
Universitete | J.Auskelio nuotr.

Universitete | J.Auskelio nuotr.

Rugsėjo 7 d. Vilniaus universiteto (VU) studentai ir tyrėjai turėjo galimybę sudalyvauti susitikime su šiuolaikinės fizikos pasaulio ikona, ateitininku ir mokslo garsintoju, bestselerių autoriumi, stygų teorijos bendrakūrėju ir visko teorijos tyrinėtoju Niujorko universiteto (CUNY) profesoriumi Mičiumi Kaku (Michio Kaku).

Diskusijos metu profesorius dalijosi faktais apie savo akademinį kelią, palietė tokias temas kaip klimato kaita, dirbtinis protas, alternatyvi fizika, Stygų teorija (String Theory), kilpinė kvantinė gravitacija ir atsakė į studentų užduotus klausimus.

„Šiandien prof. M. Kaku yra vienas plačiausiai pasaulyje pripažintų mokslo atstovų, įkvėpusių rinktis fizikos studijas ne vieną fizikų kartą.

Profesoriaus charizma ir sugebėjimas elegantiškai aiškinti sudėtingiausias teorijas žavi ne tik mokslininkus, bet ir plačiąją visuomenę“, – sako diskusijos sumanytoja ir moderatorė, VU Fiziko fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė.

Rinktis fiziką įkvėpė A. Einšteino nebaigta vieningo lauko teorija

Susitikimo su studentais metu prof. M. Kaku atskleidė, kad jo paties kelio moksle atskaitos tašku tapo Albertas Einšteinas:

„Buvau aštuonerių, kai mirė iškilus mokslininkas.

Laikraščiai išspausdino nuotrauką su ant jo darbo stalo gulinčiu nebaigtu rankraščiu ir maždaug tokia antrašte:

Didžiausias mūsų laikų mokslininkas nesugebėjo baigti šios knygos.

Bibliotekoje sužinojau, kad šis žmogus buvo A. Einšteinas, o knyga – nebaigta Vieningo lauko teorija (arba Visko teorija, angl. Theory of Everything).

Neilga lygtis, galinti apibendrinti visatos dėsnius. Tam nusprendžiau paskirti savo gyvenimą.“

Be ambicijos užbaigti vieningo lauko teoriją, prof. M. Kaku turi ir visą spektrą kitų interesų.

Didelę dalį jų sudaro tendencijų, turinčių įtakos verslui, medicinai, finansams ir mūsų gyvenimo būdui, prognozavimas.

Profesorius taip pat siekia įrodyti ir garsiąją stygų teoriją.

„Fizikos mokslas tam tikra prasme artėja prie krizės. Mes tapome pernelyg sėkmingi. Tokie sėkmingi, kad turime teoriją, aiškinančią beveik viską – standartinį modelį (angl. Standard Model).

Bet ji turi problemą, nes leidžia paaiškinti elementariąsias daleles, o kas toliau? Kaip sakė Einšteinas, gamta mums parodo tik liūto uodegą, ką atitiktų standartinis modelis.

O kas tas liūtas?“, – diskusijos metu retoriškai klausė prof. M. Kaku.

Pasak jo, dabar žinomus visatos dėsnius – beveik visko teoriją – galima užrašyti ant vieno popieriaus lapo.

Vienoje eilutėje yra Einšteino bendrasis reliatyvumo principas, o po to dar kelios eilutės, skirtos standartiniam modeliui.

Problema, kad šios dvi teorijos nepalaiko viena kitos bei yra grindžiamos skirtingais principais ir matematika.

„Todėl man ir rūpi rasti metaforinę bambagyslę tarp mūsų kūdikiškos visatos, kai ji gimė iš galimai daugialypės visatos, bei parašyti subalansuotą pasakojimą apie fizikų bendruomenės siekį įrodyti Stygų teoriją.

Ir taip išspręsti problemą:

netvarkingą Reliatyvumo teoriją susieti su netobulu subatominių dalelių standartiniu modeliu į vieną elegantišką Visko teoriją“, – aiškino profesorius.

Kada visko teorija bus įrodyta ir kokių bandymų reikia jos verifikacijai?

„Žmonės dažnai pamiršta, kad fizikos bandymai yra vykdomi ne tiesiogiai. Iš kur mes žinome, kad Saulė yra sudaryta iš vandenilio? Kaip atrodo DNR molekulė?

Niekas nebuvo Saulėje, niekas iš arti nematė šios molekulės. Šie atradimai įvyko, o vėliau ir reiškinių apibrėžimai buvo sukurti laboratorijose“, – teigia prof. M. Kaku.

Pasak profesoriaus, ieškant atsakymų į mokslininkus dominančius klausimus, nereikia turėti Paukščio tako dydžio dalelių greitintuvo.

Kai kurie atsakymai slypi tarp mūsų, ir tik laiko klausimas, kada jie bus atrasti. Kitas būdas – tamsioji materija, susidedanti iš mums nežinomų dalelių.

Manoma, kad visoje visatoje tik 10–20 proc. daiktų yra sudaryti iš mums pažįstamų dalelių, o 80–90 proc. yra tamsioji materija.

Taigi didžioji visatos dalis yra nematoma, nors žinoma, kad ji egzistuoja, nes galima aptikti jos gravitacinį poveikį.

„Kol kas pagrindinis kandidatas tamsiosios materijos prigimčiai paaiškinti – tai fotinas, fotono super-partneris, numatytas stygų teorijoje.

Kur jį rasti? Tai galėtų užfiksuoti tyrimo centruose esančios kibirkštinės kameros. Todėl naujų atradimų, susijusių su tamsiąja materija, galime tikėti bet kada“, – tvirtino prof. M. Kaku.

Kosminės galimybės ir žemiškos problemos

Atsakydamas į klausimą apie galimai kitoje visatos pusėje egzistuojančias protingas būtybes, prof. M. Kaku tokios galimybės neatmeta:

„Žinome penkis tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Maždaug penktadalis jų yra panašios į Žemę.

Vadinasi, mūsų galaktikoje yra šimtas milijardų žvaigždžių, aplink kiekvieną jų vidutiniškai skrieja po vieną ar daugiau planetų.“

Mokslininkas priduria, jog bendrai tikimybė, kad be mūsų visatoje egzistuoja gyvybė, siekia beveik 100 proc. Kitas protingas gyvybės formas galima įsivaizduoti tuo atveju, jei jos patiria evoliucinį spaudimą.

„Kitas klausimas, kodėl jos mūsų neaplanko. O gal lanko mums nežinant? Kartais gaunu elektroninius laiškus, kuriuose rašoma – profesoriau, ateiviai ne „ten“, jie yra čia, žemėje.

Kai paklausių jų, iš kur jie žino, girdžiu istorijas apie juos pagrobusias skraidančias lėkštes. Turiu jiems patarimą, kai kitąkart atsidursite skraidančios lėkštės viduje, pavokite iš ten bent sąvaržėlę“, – juokavo profesorius.

Pasak jo, kol kas milijono dolerių vertas klausimas – tai klimato kaita. Prof. M. Kaku apgailestavo, jog nežino, ar dar įmanoma pergudrauti globalinio atšilimo procesus.

Visgi, didele viltimi energetikos ateičiai profesorius laiko branduolinę sintezę. Šis procesas primena Saulės gelmėse gaminamą energiją.

Tai – mažiau žinoma ir priešinga branduolių dalijimuisi reakcija, vykstanti tada, kai du atomai susilieja į sunkesnį atomą ir išlaisvina energiją.

Į šiuos ir kitus klausimus prof. M. Kaku atsakė juos uždavusiems studentams renginio metu. Keli iš klausimų autorių loterijos būdu buvo apdovanoti prof. M. Kaku knyga „Dieviškoji lygtis“ (angl. The God Equation) su jo autografu.

Į Lietuvą vadovų konferencijos EBIT rengėjų kvietimu atvykęs prof. M. Kaku yra parašęs penkias knygas, patekusias į „The New York Times“ bestselerių sąrašą.

Tai tokie veikalai kaip „Dieviškoji lygtis“„Žmonijos ateitis“ (angl. Future of Humanity), kurioje numatoma kosmoso programos ateitis, kuri yra vertinama ne dešimtmečiais, bet šimtmečiais, „Proto ateitis“ (angl. The Future of the Mind).

Taip pat knygos Ateities fizika“ (angl. Physics of the Future) ir „Neįmanomybių fizika“ (angl. Physics of the Impossible) ir kt.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas
  2. VU Didžiajame kieme – mokslo piešinių paroda „Mokslas, atgijęs mene“
  3. Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas
  4. Mirė Lietuvos lazerių tėvas, prof. Algis Petras Piskarskas
  5. Susidomėjimą specialybe dažniausiai lemia galimybė prie jos prisiliesti
  6. Nobelio premijos laimėtojui Žerardui Morau suteikiamas VU garbės daktaro vardas
  7. Kokia gamybos inžinierijos ateities kryptis?
  8. Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai
  9. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  10. Dirbtinis protas žengia į interneto žiniasklaidą
  11. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  12. Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto
  13. Vilniaus universitetas aštuntą kartą iš eilės pripažintas geriausiu šalies universitetu
  14. Didžiausi magistrantūros studijų privalumai, kurie pravers ateityje
  15. Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    PASAULIUI LAIKAS PAŽINTI TREČIOJO IR KETVIRTOJO, PENKTOJO BEI ŠEŠTOJO, SEPTYNTOJO BEI AŠTUNTOJO, DEVYNTOJO BEI DEŠIMTOJO, ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ ATRADĖJO ROMUALDO ZUBINO ATRADIMUS IR KRIZĖS NEBELIKS!

    Atsakyti
    • Nuoroda says:
      3 metai ago

      Pasaulį purtantys kataklizmai – natūralūs procesai?
      – respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/mokslas/pasauli-purtantys-kataklizmai—naturalus-procesai/

      Atsakyti
  2. fizika yra says:
    3 metai ago

    ne mokslas, kaip ir matematika ar chemija yra ne mokslas. Mokslas yra politologija, istorija, žurnalistika, horoskopai, teologija.

    Atsakyti
  3. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    GAILA MAN REGĖTI TOS, KURIE VIS DAR NEPERPRANTA, MYKALOJAUS KOPERNIKO, PRIEŠ
    500 METŲ, ATRASTUS PIRMĄJĮ BEI ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
    O KĄ JAU KALBĖTI APIE KAUNIEČIO, ROMUALDO ZUBINO, PRIEŠ 12 metų, ATRATUS TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS?!
    BŪTENT ŠIE MOKSLAI IR ATVERIĄ PASAULIUI AKIS, NE TIKTAI Į ŠIO TŪKSTANTMEČIO VYKSTANČIUS GEOFIZINIUS PROCESUS, BET IR Į TAI : KAS IR KODĖL? ŽEMĖJE VYKO? KAS IR
    KODĖL ŽEMĖJE VYKSTA? BEI KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKS UŽ TŪKSTANTMEČIUS!!!!!

    Atsakyti
  4. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    IR UŽ VISĄ TAI TURIME BŪTI DĖKINGI LIETUVIŲ PROTĖVEMS, KURIE ŠALTINIUOSE YRA PALIKĘ VERTINGIAUSIĄ IR GAUSIAUSIĄ INFORMĄCIJĄ IŠ TOLIMIAUSIOS PRAEITIES!!!!!

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Na, nieko sau… . “Manoma, kad visoje visatoje tik 10-20 proc. daiktų yra sudaryti iš mums pažįstamų dalelių, o 80 – 90 proc. yra tamsioji materija … Pagrindinis kandidatas tamsiosios materijos prigimčiai paaiškinti – tai fotinas, fotono superpartneris” ir t. t. Manau, VU Fizikos fakulteto studentams ir tyrėjams susitikimas su prof. M. Kaku paliko įspūdį visam gyvenimui. “Alternatyvioji fizika… “. Nieko sau… . Skamba kaip “Alternatyvioji fantastika”. Raitokimės rankoves, taigi, būsimieji išradėjai.

    Atsakyti
  6. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    GERBIAMIEJI LIETUVOS MOKSLININKAI! KADA, PAGALIAU, JUS PAŽINSITE PATYS, IR PRANEŠITE PASAULIUI APIE SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA PADARYTUS PASAULINIUS ATRADIMUS GEOFIZIKOJE?!?
    ŠIA TEMA PARAŠYTOS IR LIETUVIŲ KALBOJE IŠLEISTOS KNYGOS:
    “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”. “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”.
    BE ŠIŲ, LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, PADARYTŲ ATRADIMŲ, PASAULIS NIEKADA NEPAŽINS : KAS IR KODĖL VYKO ŽEMĖJE? KAS IR KODĖL ŽAMĖJE VYKSTA MŪSŲ LAIKAIS?” BEI KAS IR KODĖL ŽEMĖJE VYKS ATEITEITYJE?”!

    Atsakyti
  7. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    LAIKAS PASAULIUI ŽINOTI, KAD LIETUVIŲ PROTĖVIAI, VISĄ TŪKSTANTMETĮ PRIEŠ MŪSŲ ERĄ, EJO NUO RAMIOJO VANDENYNO IKI ATLANTO!
    DAEJĘ IKI ATLANTO – IKI PROTĖVIŲ KELIO GALO, IKI – SVIETO GALO, JIE TAPO GALAIS!
    HERODOTAS MŪSŲ PROTĖVIUS VADINO – KELTAIS – NUO ŽODŽIO – KELTIS, PERSIKELTI!
    PRANCUZŲ PREZIDENTAS MAKRONAS IR DABAR DAR MŪSŲ PROTĖVIUS VADINA – GALAIS!
    BEJE, VOKIEČIŲ MOKSLININKAS FRYDRICHAS ŠLETĖ, KNYGOJE “KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO”, YRA LABAI PUIKIAI IŠNAGRINĖJES LETUVIŲ KELIĄ NUO 700 – jų metų prieš mūsų erą, iki SEPTINTOJO MŪSŲ EROS ŠIMTMEČIO!
    GARBĖ NE TIKTAI MŪSŲ PROTĖVIAMS, BET IR FRIDRIKUI ŠLETĖ!!!!!

    Atsakyti
  8. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    KADA ALKAS PAŽINS, PRIEŠ PENKIS ŠIMTUS METŲ, MYKALOJAUS KOPERNIKO ATRASTUS PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS?
    KADA ALKAS PAŽINS GEOFIZIKO – PROISTORIKO, ROMUALDO ZUBINO, PRIEŠ 12 metų, ATRASTUS TREČIOJO IR KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIO JUDĖJIMO DĖSNIUS?”
    KADA ALKAS PAŽINS ROMUALDO ZUBINO, PRIEŠ 10 METŲ ATRASTUS PENKTOJO BEI ŠEŠTOJO, SEPTYNTOJO bei AŠTUNTOJO, DEVYNTOJO BEI DEŠIMTOJO, ROMUALDO ZUBINO ATRASTUS GEOFIZINIUS DĖSNIUS??????!
    O GAL ŠIS PORTALAS TAPO JAU PRIVATUS IR NE VISIEMS PRIEINAMAS, jeigu mano vardas ir PAVARDĖ YRA NEPAGEIDAUJAMI?

    Atsakyti
  9. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    O GAL REIKALINGAS FINANSINIS INDELIS Į ŠIO PRIVATININKO KASĄ?

    Atsakyti
  10. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    KADA ALKAS PAŽINS NE TIKTAI, LENKO MYKALOJAUS KOPERNIKO PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMO DĖSNIUS? BET IR ROMUALDO ZUBINO, PRIEŠ 10 METŲ, ATRASTUS TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMO DĖSNIUS?!
    BEJA! ROMUALDAS ZUBINAS JAU YRA ATRADĘS IR TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ, PENKTĄJĮ IR ŠEŠTĄJĮ, SEPTYNTĄJĮ IR AŠTŪNTAJĮ, DEVYNTAJĮ IR DEŠIMTAJĮ!
    BEJA! VISI ŠIE DĖSNIAI, BUVO ATRASTI SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!
    GARBĖ IR ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus keliuose
Gamta ir žmogus

Kelininkai įspėja dėl smarkaus lietaus

2025 07 22
Žiedinė sankryža
Lietuvoje

Palangos aplinkkelyje atsiras nauja žiedinė sankryža

2025 07 22
Karo akademijos absolventai
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenės karininkų gretų papildė 70 jaunų lyderių

2025 07 22
Šuo
Gamta ir žmogus

Ministerija primena, kas atsakingas už gyvūnų gerovę

2025 07 22
Kibernetinis saugumas
Lietuvoje

Kas antrai įmonei gresia milijoninės baudos dėl kibernetinio saugumo

2025 07 22
Dalia Asanavičiūtė
Lietuvoje

Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje

2025 07 22
Šiaurės rago skvero atnaujinimas
Lietuvoje

Klaipėdos Šiaurės rago skvero atnaujinimas prasidės rugsėjį

2025 07 22
Ukrainos karo pabėgėliai.
Lietuvoje

Opiausias klausimas pabėgėliams Lietuvoje – būstas

2025 07 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Šventaragis“: ant Gedimino pilies kalno vyks koncertai su ausinėmis ir ateities vizijos
  • Lietuvių mokslininkai kuria ateities gydymą osteoartritui
  • Ignalina atšventė 159 gimtadienį
  • Kelininkai įspėja dėl smarkaus lietaus

Kiti Straipsniai

Gedimino pilies kalnas

„Šventaragis“: ant Gedimino pilies kalno vyks koncertai su ausinėmis ir ateities vizijos

2025 07 23
Kremzliniam audiniui būdingo karkaso su inkapsuluotomis užląstelinėmis pūslėmis panaudojimo kremzlės gydymui schema

Lietuvių mokslininkai kuria ateities gydymą osteoartritui

2025 07 23
Ignalina atšventė 159 gimtadienį

Ignalina atšventė 159 gimtadienį

2025 07 23
„Kartų kaita“, 1976 m.

Susitikimas su menotyrininke Danguole Ruškiene

2025 07 22
Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje

2025 07 22
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą

Kada išvysime neseniai aptiktas karališkąsias insignijas ir kitus radinius?

2025 07 22
Kino mėgėjo Antano M. Zinkevičiaus kino rinkinys jau pasiekiamas virtualiame E-kinas archyve | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kino mėgėjo Antano M. Zinkevičiaus kino rinkinys jau pasiekiamas virtualiame E-kinas archyve

2025 07 22
Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 07 21
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija

Dėl paramos mokiniams metas kreiptis jau dabar

2025 07 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Pegasas“ | fcomm.lt nuotr.

Naujas „Almos litteros“ bei „Pegaso“ savininkas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai