Aplinkos ministerija parengė atnaujintas Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir kviečia suinteresuotas institucijas bei visuomenę su jomis susipažinti. Pirmą kartą sudarytas Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašas. Taip pat siūloma nustatyti naujus minimalius reikalavimus žinduolių laikymui nelaisvėje, pakeisti kai kurių rūšių roplių patalpų minimalius dydžius.
Nustatomas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje. Dar vienas svarbus pakeitimas – laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų, kai šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.
Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąraše yra 30 rūšių ir 4 genčių žinduoliai. Kitų rūšių žinduolius laikyti nelaisvėje draudžiama, išskyrus atvejus, kai gyvūnai teisėtai įgyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Iki šios datos įsigytus gyvūnus bus galima laikyti be galimybės jiems veistis.
Šis terminas numatytas, kad visuomenė ir gyvūnų veisėjai susipažintų su taisyklėmis apie leidžiamus laikyti ir veisti laukinius gyvūnus, pasirengtų pokyčiams. Šis draudimas netaikomas laikant laukinius gyvūnus zoologijos soduose; kai asmenys vykdo saugomų rūšių veisimo ir paleidimo į laisvę programas, siekiant šių rūšių populiacijų atkūrimo ir reintrodukcijos.
Parengtas domestikuotų žinduolių sąrašas, kad būtų aiškiai nustatyta, kokių rūšių gyvūnams netaikomos Laukinės gyvūnijos įstatymo ir taisyklių nuostatos.
Nustačius naujus minimalius reikalavimus žinduolių laikymui nelaisvėje ir pakeitus kai kurių rūšių roplių patalpų minimalius dydžius, kaip numato Laukinės gyvūnijos įstatymas, asmenys privalės ne vėliau kaip per 18 mėn. nuo naujų taisyklių įsigaliojimo įkurdinti laukinius gyvūnus ne blogesnėmis sąlygomis.
Nustačius maksimalų leidžiamą aptverti miško žemės plotą laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje, asmenys per 18 mėn. po atnaujintų taisyklių įsigaliojimo privalo pagal nustatytus reikalavimus sumažinti aptverto miško žemės plotą arba padidinti jame laikomų laukinių gyvūnų skaičių, jeigu jų laikoma per mažai.
Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtoją siūloma įpareigoti apie saugomos rūšies laukinio gyvūno (žinduolių, paukščių, roplių) nugaišimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną, informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.
Nelaisvėje laikomi globoti paimti iš aplinkos saugomoms rūšims nepriskiriamų laukinių žinduolių rūšių gyvūnai, išskyrus Vabzdžiaėdžių (Insectivora), Graužikų (Rodentia) ir Kiškiažvėrių (Logomorpha) būrių žinduolius, turi būti ženklinami ir apie tai ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų reikia pranešti Aplinkos apsaugos departamentui.
Taip pat Aplinkos apsaugos departamentui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi būti pranešama įrengus aptvarą, voljerą ar kitą statinį aptveriant miško žemės plotą. Šie duomenys reikalingi tam, kad aplinkosaugininkai žinotų, nuo kada pradėti skaičiuoti 1 metų terminą, kai laukinių gyvūnų laikytojas aptvare nelaiko gyvūnų arba jame jų laiko mažiau.
Taisyklių projekte nustatyta, kad svetimžemes rūšis – fazanus ir danielius – leidžiama perkelti ir išleisti į laisvę iki 2024 m. kovo 31 d. Po šio termino nurodytų rūšių gyvūnus, kaip ir kitų svetimžemių rūšių laukinius gyvūnus, bus draudžiama išleisti į laisvę.
Kaip ir dabar, leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimus naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui ir kitiems tikslams išduoda, gali sustabdyti ar panaikinti Aplinkos apsaugos agentūra.
Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašą ir domestikuotų žinduolių sąrašą sudarė bei minimalius reikalavimus žinduolių laikymui nelaisvėje parengė darbo grupė laukinių gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje klausimams spręsti.
Darbo grupės darbe dalyvavo ir pasiūlymus teikė Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto, Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos ornitologų draugijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų gerovės centro, Lietuvos zoologijos sodo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
Atsižvelgta ir į Europos šalių, Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos gerąją praktiką, naujausius mokslo tyrimus.
Su naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių projektu galite susipažinti čia.
