Prasidedant rudeniui didžiųjų Lietuvos miestų keliai vėl prisipildo automobilių – tenka vežti vaikus į darželį ar mokyklą, keliauti į darbą, į eismą įsilieti bando ir mažiau patirties turintys studentai. Negana to, vairavimo sąlygas pablogina besikeičiantys orai, stringama eismo kamščiuose, šį laiką norima kompensuoti paskubant kitose vietose. Augant eismo intensyvumui tuo pačiu didėja ir avarijų skaičius – draudikai pastebi, kad draudžiamųjų įvykių keliuose padaugėja būtent prasidėjus rudeniui, ir pataria, kaip jų išvengti.
Įvykių kelyje daugėja
Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO statistika, kone daugiausiai draudžiamųjų eismo įvykių kasmet užfiksuojama būtent prasidėjus rudens sezonui. Šiemet padėtis greičiausiai stipriai nesikeis, prognozuoja ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
„Eismo įvykių skaičiaus augimą matome ir žvelgdami į kasmetinę eismo įvykių statistiką – nors jų prasidėjus koronaviruso pandemijai dėl karantino reikalavimų kiek sumažėjo, tačiau pernai eismo įvykių užfiksavome jau daugiau nei 2020 metais. Šiemet vairuotojai eismo įvykių deklaracijas pildė beveik 20 tūkst. kartų. Tad padėčiai nesikeičiant, skaičiai gali būti panašūs ar net didesni nei pernai“, – pasakoja ERGO atstovas.
Neramina ir kita tendencija – augantis jaunuolių iki 25 metų sukeltų incidentų kelyje skaičius. Kai pernai per pirmus septynis mėnesius jaunuoliai dalyvaudavo 1 iš 20 eismo įvykių, tai šiemet per tą patį laikotarpį buvo atsakingi jau už 1 iš 12 incidentų kelyje. Ilgametė tendencija rodo, kad jaunuolių sukelti incidentai dar labiau padažnėja prasidėjus rudeniui.
„Šie skaičiai gali būti susiję ir su per pandemiją taikytu nuotoliniu mokymu. Sugrįžus į universitetų auditorijas, natūralu, kad eisme jie dalyvauja dažniau, tuo pačiu neretai pakliūva ir į nemalonias situacijas kelyje“, – priežasčių ieško R. Bieliauskas.
Nepaiso paprastų taisyklių
Kaip pastebi draudikai, eismo įvykių skaičiaus didėjimo rudenį neišvengiama dėl kelių paprastų priežasčių: padidėjusio eismo intensyvumo bei pėsčiųjų judėjimo ir pasikeitusių vairavimo sąlygų, mat švinta vėliau, o temsta anksčiau, matomumą pablogina ir dažnesnis lietus ar krintantys lapai.
„Ypač atsargiems reikėtų būti prie pėsčiųjų perėjų. Dažnai atsitrenkiama į prie jų jau stovinčias transporto priemones – blogiausia, kad taip ne tik apgadinami automobiliai, bet gali nukentėti ir per perėją einantys pėstieji. Tad rekomenduojama visuomet stebėti kelio ženklus, laikytis saugaus atstumo, prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos pristabdyti, ypač atsargiems būti šalia ugdymo įstaigų“, – pataria R. Bieliauskas.
Nemažai eismo įvykių užfiksuojama judant atbuline eiga – neįvertinamas atstumas iki kliūties, nepasižiūrima į galinio vaizdo veidrodėlius ar atsigręžiama pro galinį automobilio stiklą, pasitaiko, kad įkalnėje pajudama atgal. Pažvelgti į veidrodėlius būtina ir persirikiuojant – labai dažnai eismo įvykių deklaracijas reikia pildyti būtent dėl šio neatsargaus veiksmo.
Tačiau dažniausiai incidentai kelyje kyla dėl pirmumo teisės nesuteikimo, kai išvažiuojant iš šalutinio kelio ar važiuojant žiedinėse sankryžose nepraleidžiamos pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Čia būtina atkreipti dėmesį į pirmumą nurodančius kelio ženklus ir jų paisyti, sankryžose įsitikinti, kad atstumas iki pagrindiniu keliu atvažiuojančių automobilių yra pakankamas manevrui atlikti, lygiareikšmėse sankryžose laikytis dešinės rankos taisyklės.
„Blogiausia, kad tokios avarijos būna itin skaudžios, per jas sužalojami žmonės, sumaitojamos transporto priemonės. Tai atsispindi ir draudžiamųjų įvykių suvestinėse. Pernai rudenį beveik 38,5 tūkst. eurų buvo išmokėti įvykus eismo įvykiui, kai išvažiuodama iš šalutinio kelio transporto priemonė nepraleido ir kliudė pagrindiniu keliu važiavusį privalomuoju draudimu apdraustą automobilį. Dar kone 30 tūkst. išmokėta kitos transporto priemonės vairuotojui, į kurį atsitrenkė į sankryžą iš šalutinio kelio netikėtai pajudėjęs vairuotojas“, – teigia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Reikia savitarpio supratimo kelyje
Anot R. Bieliausko, panašių incidentų pasitaiko ir apsidraudusiems kasko draudimu. Štai daugiau nei 27 tūkst. eurų išmokėta asmeniui, kai jis išvažiuodamas iš šalutinio kelio neįvertino atstumo ir kliudė pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Dar virš 16 tūkst. eurų – asmeniui, kuris persirikiuodamas į dešinę nepamatė ta pačia eismo juosta važiuojančio automobilio ir jį kliudė.
„Tokias klaidas daro ne tik patyrę vairuotojai, bet ir mažiau vairavimo patirties turintys studentai. Pastariesiems patariama didesniame mieste palaipsniui prisitaikyti prie visai kitokio eismo intensyvumo ir perprasti jo sistemą. Tam padeda pasivažinėjimas miesto gatvėmis savaitgaliais ar vakarais, kai automobilių srautas sumažėjęs, dažniau naudojamų maršrutų išnagrinėjimas. Įpratus jais keliauti esant intensyvesniam eismui bei įgavus pasitikėjimo savo jėgomis, bus paprasčiau ir drąsiau keliauti ir į mažiau pažintas vietas“, – siūlo R. Bieliauskas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu neskubėti. Būtent tai dažnai tampa ir itin brangių eismo įvykių priežastimi – štai kaltininkė išvažiavo į priešingą eismo pusę ir trenkėsi į vilkiko kairės pusės šoną, nubraukė puspriekabę ir po kontakto atsitrenkė į dar vieną sunkiasvorę transporto priemonę – tuomet žala siekė beveik 42,5 tūkst. eurų. Kitas atvejis įvertintas 32 tūkst. eurų – automobilis įvažiavo į kelkraštyje sustojusią transporto priemonę su įjungtu avariniu signalu.
„Neviršykite leistino greičio, laikykitės saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių ir nedarykite staigių veiksmų. Taip pat jauniems vairuotojams nereikėtų pervertinti savo jėgų, o turintiems daugiau patirties – būti tolerantiškiems, visada rodyti posūkio signalus. Esant tinkamai vairavimo kultūrai keliuose, neabejoju, dalies eismo įvykių galima išvengti“, – neabejoja ERGO atstovas.
