Lietuvoje asmeniniai lengvieji automobiliai, kaip ir motociklai bei mopedai, atlikti techninę apžiūrą (TA) vežami po 3 metų nuo pirmosios registracijos, o po to, kas dvejus metus. Tačiau TA stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad pirmuoju bandymu teigiamą periodinės techninės apžiūros vertinimą gauna vidutiniškai apie 50-52 proc. transporto priemonių. Galima daryti išvadą, kad pusė Lietuvos automobilių iki apsilankymo TA stotyje važinėja turėdami trūkumų.
Pasiekus kritinį automobilio amžių didėja traumų rizika
„Vidutinis Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius siekia apie 14 metų ir yra beveik dvigubai didesnis nei Vakarų Europos šalių. Vertinant transporto priemonių bendrąją techninę būklę, šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9–12 metų, kurį peržengus, traumų ar žūties rizika eismo įvykių metu išauga iki dviejų kartų“, – pažymi Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Jis priduria, kad su didelių techninių trūkumų neretai turinčiais senais automobiliais pakliūti į eismo įvykį rizika yra beveik 50-60 proc. didesnė nei su techniškai tvarkingu naujesniu automobiliu.
„Transeksta“ išskyrė pagrindinius 7 dažniausiai nustatomus trūkumus:
- nesureguliuoti žibintai;
- netvarkinga stabdžių sistema;
- netvarkingi pakabos lankstai;
- netvarkinga vairo traukių ir svirčių būklė;
- netvarkingos spyruoklės ir amortizatoriai;
- netvarkingos padangos;
- netvarkingi saugos diržai ir saugos oro pagalvių sistema.
9 iš 10 avarijų susijusios su matomumu
Vieni iš įvardintų trūkumų iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti minimalūs, tačiau kelyje kelia nemenkų iššūkių tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams.
„Su prastai sureguliuotais žibintais į TA stotis atvyksta net apie 40 proc. transporto priemonių. Kadangi TA patikros algoritmas leidžia pareguliuoti žibintus TA metu, tik patys problematiškiausi automobiliai gauna neigiamą įvertinimą šioje kategorijoje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį prieš vizitą į TA centrą, minėta dalis transporto priemonių dalyvauja eisme arba akindami kitus vairuotojus, arba tinkamai neapšviesdami važiuojamosios dalies, todėl neturėdami galimybės įvertinti judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir jų išvengti. Nepriklausomi saugaus eismo ekspertai teigia, kad dėl šių priežasčių net iki 90 proc. avarijų susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu“, – sako R. Gabartas.
Kiti trūkumai, kaip stabdžių sistemos, pakabos ar amortizatorių, yra labiau pastebimi, ypač, kai jie pasiekia kritinį lygį. Tačiau specialistas pažymi, kad net sunku patikėti, kiek transporto priemonių dalyvauja eisme su techniškai netvarkingomis padangomis. Vairuotojai ne tik ignoruoja protektoriaus gylį, bet ir nekreipia dėmesio į ant padangų iššokusius gumbus arba skirtingo rašto padangas montuoja ant tos pačios ašies.
Avarijos atveju gali tekti patuštinti piniginę
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad vairuodamas techniškai netvarkingą autmobilį jo vairuotojas rizikuoja ne tik patirti nuostolių automobiliui sugedus, bet taip pat kelia pavojų savo, keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumui. Neverta pamiršti ir to, kad netinkama techninė būklė gali sukelti ir finansinių nemalonumų eismo įvykio atveju.
„Jeigu automobilio techninis trūkumas yra eismo įvykio priežastis, tokiu atveju civilinės žalos išmoka nukentėjusiajam gali būti išieškota tiesiogiai iš kaltininko. Pavyzdžiui, jei automobilio savininkas žiemą sukelia eismo įvykį ir yra nustatoma, kad padangos neatitinka reikalavimų, t.y. padangos nėra žieminės, tokiu atveju žala būtų išieškoma iš eismo įvykį sukėlusio asmens“, – sako A. Žiukelis.
Ekspertas ragina automobilio būkle rūpintis dažniau nei tik prieš apsilankymą techninės apžiūros stotyje.
