Nors turistų srautai dar neatsigauna po pandemijos, o gidai neturi tiek darbo kaip prieš pandemiją, Gidų ir kelionės vadovų profesinę sąjungą „Solidarumas“ pasiekia narių skundai apie vėl padidėjusį asmenų, neteisėtai teikiančių gidų paslaugas skaičių.
Todėl Gidų ir kelionės vadovų profesinei sąjungai „Solidarumas“ paprašius Valstybinė darbo inspekcija kartu su policija 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus senamiestyje surengė gidų patikrinimą. Buvo patikrinta daugiau nei dešimtis gidų, siekiant nustatyti ar jie turi leidimus dirbti ir individualios veiklos pažymėjimus ar verslo liudijimus.
Valstybiniams darbo inspektoriams ir policininkams talkininkavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspekcijos viršininkas Stanislavas Fedaravičius, Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis ir kiti tuo metu nedirbantys gidų profesinės sąjungos nariai.
Išaiškinta viena gidė iš Latvijos, kuri dirbo su Vokietijos turistinės įmonės „Studiossus“ turistais iš užsienio, neturėdama leidimo teikti gido paslaugas Lietuvoje.
Kadangi pažeidėja pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo veiksmų ir buvo pirmą kartą sulaikyta jai buvo skirta dvigubai mažesnė tik 195 eurų bauda. Tačiau pakartotinis nusižengimas užtrauks 1040 -2400 eurų baudą.
Dažnai turistinės įmonės sąmoningai samdo nelegalius gidus, nes jie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą. Tačiau sulaikius tokį nelegalų gidą turistinės įmonės lauktų 2400 -4000 eurų bauda.
Tokiais savo veiksmais šie asmenys pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnį dėl neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Žiūrėti čia:
Visas asmenų, turinčių gido pažymėjimus ir teisę laikinai arba vienkartinai teikti gido paslaugas Lietuvoje sąrašą galima rasti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių tarnybos tinklalapyje.
Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis, komentuodamas patikrinimo rezultatus, sakė: „Pirmiausiai norėčiau padėkoti Valstybinės darbo inspekcijos vadovui Jonui Griciui, kuris suprato problemos svarbą, ir nuoširdžiai dirbusiam darbo inspektoriui Justui Valaskevičiui bei jo komandai.
„Džiugu, kad Valstybinė darbo inspekcija neatsisako ir toliau padėti gidams. Sutarta, kad tokie patikrinimai tęsis iki turistinio sezono pabaigos. Kaip rodo ankstesnių gidų patikrinimų patirtis, po įvykdytų patikrinimų smarkiai sumažėdavo asmenų neteisėtai teikiančių gidų paslaugas, o gidai gaudavo daugiau darbo“, – sako R. Garuolis.
Pasak jo gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai ketina laisvu nuo darbo metu budėti Vilniaus senamiestyje ir pranešti policijai apie įtartinus asmenis, neteisėtai teikiančius gidų paslaugas.
Neteisėtai gidų paslaugas teikiantys asmenys atima darbą iš mokesčius mokančių teisėtų gidų, mažina įplaukas į Lietuvos biudžetą, nuskriaudžia turistus, kurie negauna teisingos informacijos, ir dažnai dėl savo neprofesionalumo turistams skleidžia klaidingas žinias apie Lietuvą, kenkdami geram mūsų valstybės įvaizdžiui.
O kiek lietuviškas istorines žinias turistams skleidžia gidai turintys licencijas, ar yra kam tai tikrinti. Juolab, kad Lietuva ilgai nebuvusi laisva pati nežino savo istorijos. Antai, ruošiamasi minėti su Vilniumi susijusį 700 m. jubiliejų pagal tai, kad Gediminas nurodė, jog savo laiškus į Europą rašė iš Vilniaus. Beveik šimtmečiu anksčiau karalius Mindaugas nurodydavo, kad Lietuvos karalystės dokumentus duoda iš kurijos esančios Lettovėje. Kur ji buvo istorijos šaltiniuose tiesiogiai nėra pasakyta. Yra Lietuvos istorikų, pagal kuriuos Mindaugo Lettovia buvusi Vilniaus miesto vietovėje, tačiau viešumoje tai nutylima.
Labai tikėtina, kad visgi senovėje yra vykęs vardų pasikeitimas Vilniaus vietoje ir jis gali būti susijęs su Neries upės vadintos Lietvos vardu pasikeitimu į Vilija (Neris) pavadinimą arba dėl to, kad Mindaugo pilis Lettovia buvo Vilniaus teritorijoje, bet labiau prie Lietvos (vėliau -Vilijos, Neries vardais) upės.
Dabar galime matyti, kad 14 amžiaus Gedimino pilis radosi prie Vilnios upės, kurios vardą pagal lietuvių tradiciją ir gavo Vilnius. Dėl Mindaugo Lettovios vietos Vilniuje yra istorinio ir kalbinio pagrindo manyti, kad tuo metu Mindaugo Lettovios vardu vadinta vieta istorijos eigoje tapo Lukiškėmis. Tai grįstina ir tuo, kad šios vietos abiejų pavadinimų žodžių šaknų Lett- ir Luk- kaip upės pavadinimų garsinė ir reikšminė giminystė yra visiškai galima. Juolab, kad yra ir dokumentų, rodančių, jog, regis, 19 a. Lukiškėse gyvenančios vienuolės, sakėsi gyveną “na Luce”.
Taigi laikas susirūpinti, kad gidai turistams skelbtų ir giliau lietuvišką turinį, ypač apie Vilnių.