Ar būna, kad dienos pabaigoje jaučiatės taip, tarytum į akis būtų pripilta smėlio? Ekspertai teigia, jog akių sausumą, kartais net ir deginimą bei stiprius galvos ar kaklo skausmus gali sukelti prastas apšvietimas. Prastas apšvietimas kenkia sveikatai, o energetiškai neefektyvus teršia aplinką ir didina išlaidas.
„Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė ir optometrininkė Inesa Vinickienė skatina susimąstyti apie prasto apšvietimo keliamas problemas ir kviečia susipažinti su patarimais, kaip nesukelti rizikos savo sveikatai, sutaupyti ir gyventi švaresnėje aplinkoje.
„Vis dar gajus mitas, kad atsakingai vartodami energiją mes turime atsisakyti buities prietaisų ar kitos įrangos – o tai sumažins mūsų gyvenimo komfortą. Iš tiesų, atsakingai vartodami mes tiesiog naudojame visko tik tiek, kiek reikia, ir palankiausiu metu. Ne išimtis ir kai kalbame apie apšvietimą“, – teigia „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė A. Vaitulevičė.
Pasak akių klinikos „Lirema“ optometrininkės I. Vinickienės, tinkamas apšvietimas labai svarbus tiek namuose, tiek darbe. Tinkamą darbo vietos apšvietimą reglamentuoja higienos normos, kurios yra nuolat atnaujinamos, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą. Mokslininkų tyrimai pateikia bendras išvadas – geras apšvietimas apsaugo nuo klaidų ir nelaimingų atsitikimų, suteikia energijos ir padidina darbo našumą iki 15 procentų. Skirti papildomo dėmesio apšvietimui namuose ypač reikėtų tada, jeigu daug dirbama iš namų.
Skaičiuojama, kad darbo vietoje apšvietimas turi būti apie 700 liumenų – šis rodiklis matuoja, žmogaus akiai matomą šviesos srautą. Natūralu, kad skaitant, dirbant su įrankiais ar įrengimais, apšvietimas turi būti didesnis, nei, pavyzdžiui, valgant. Ramiai vakarieniaujant ar ilsintis, apšvietimas gali siekti ir 200 liumenų.
Namuose įrengiant apšvietimą svarbu atkreipti dėmesį į spalvų temperatūrą (ji yra matuojama kelvinais (K)). Kuo daugiau kelvinų, tuo šaltesnė šviesa. Dažniausiai rekomenduojama namuose rinktis 2700K–3000K vadinamą šiltai baltą šviesą arba 3500–4500K dienos šviesos spalvos lemputes.
Šviesos įtaka akims
Dirbdami praleidžiame didžiąją dalį savo aktyvaus laiko. Pasak I. Vinickienės, ilgą laiką esant prastam apšvietimui, tokios sąlygos gali padaryti milžinišką įtaką mūsų savijautai ir sveikatai.
„Geras apšvietimas reiškia pakankamą apšvietimą, kad žmonės galėtų aiškiai matyti dokumentus, bet taip pat jų neakintų per didelis kiekis šviesos“, – teigia I. Vinickienė. Vadinamoji gera vizualinė aplinka – tai pakankamas kiekis šviesos, sklindančios iš tinkamos krypties, šešėlių nebuvimas, geras užduoties ir fono kontrastas, o taip pat – saulės ir dirbtinės šviesos šaltinių balansas.
Pasak jos, daugelis žmonių namuose, įmonių ir įstaigų Lietuvoje ligi šiol dideliems plotams apšviesti naudoja nebrangų fluorescencinį apšvietimą. Deja, vadinamosios „dienos šviesos lempos“ pasižymi kintančiu šviesos srautu, mirkčioja, o tai daro neigiamą įtaką akims. Senosios kaitrinės lemputės – taip pat nėra pats geriausias pasirinkimas dėl mažesnio ryškumo. I. Vinickienės teigimu, mažiausiai kenkia modernios LED lemputės, kurios suteikia ir reikalingą šviesos srautą, ir yra energetiškai efektyvios.
Specialistei antrina ir „Ignitis grupės“ atstovė Asta Vaitulevičė – LED lemputės suteikia ne tik geresnės kokybės apšvietimą, bet ir tarnauja ilgiau bei padeda efektyviai naudoti elektros energiją. „Senovines fluorescencines ar kaitrines lemputes pakeitus į modernias LED technologijos, elektros išlaidas apšvietimui galite sumažinti 50–90 procentų. Pavyzdžiui, tradicinę 60 vatų lemputę pakeitus 10 vatų LED, per metus elektros sąskaitą sumažinti galima net iki 15 eurų. Tad nors LED lemputės ir gali pasirodyti brangesnės, jos yra kur kas ilgaamžiškesnės – ilguoju laikotarpiu sutaupyti galima dar daugiau ir taip pat išsaugoti geresnę akių sveikatą.“
Anot optometrininkės I. Vinickienės, prastas apšvietimas turi įtakos ne tik regėjimo sistemai, tačiau kartu gali lemti ir somatinius susirgimus. Besitęsiantis galvos skausmas, migrena, kaklo sustingimas, pečių srities skausmai – retas iš mūsų nėra to patyręs. Kita vertus, dažnas nesusimąsto, kad prastas apšvietimas lemia netinkamą laikyseną, kuri ilgainiui net ir sveiką žmogų gali atvesti pas šeimos gydytoją.
Akių ligų specialistai pateikia pagrindinius patarimus, ką daryti, kad dirbdami jaustumėtės patogiai ir nesigadintumėte savo sveikatos.
Tinkamas apšvietimas. Išanalizuokite savo darbo vietos apšvietimą darbe ar namuose – koks jis? Dienos šviesos, dirbtinio apšvietimo ar mišrus? Kokiu paros metu reikalingas dirbtinis apšvietimas? Ar pakeistos LED lemputės? Koks apšvietimo stiprumas, galingumas, kontrastas, ar gerai apšviesta darbo vieta, ar neakina, ar nėra papildomų atspindžių, kurie verčia akis įsitempti? Ar turite įrengtą taškinį apšvietimą (pvz., rašomojo stalo lempą)? Kaip šviesa krenta ant ekrano ir paviršių? Jeigu jūsų netenkina apšvietimas, keiskite jį.
Pertraukos būtinos. Specialistai rekomenduoja, aktyviai dirbant akimis, mažiausiai kas valandą daryti 5–10 minučių pertraukėles – nueiti išgerti kavos, vandens ar pasitraukti nuo savo darbo vietos, įrengimų ar kompiuterių tam, kad atsipalaiduotų ir pailsėtų akių raumenynas.
Akių mankšta. Akių raumenys yra įsitempę, kai žiūri į daiktą iš arti, o ilsisi tuomet, kai žiūri į tolį. Pabandykite padaryti tokį pratimą: žiūrėkite į daiktą 5–10 sekundžių 30 cm atstumu, o vėliau staigiai perkelkite žvilgsnį į tolį. Paeiliui žiūrėkite vis į kitą pusę. Pavartykite akių obuolius. Užsimerkite ir atsipalaiduokite.
Dienos režimas. Fiksuokite, kiek valandų per parą dirbate įtempę akis – dirbate kompiuteriu, naudojatės planšete, mobiliuoju telefonu, remontuojate įrengimus, vairuojate ar žiūrite televizorių. Išsikelkite sau užduotį kuo daugiau laiko praleisti lauke, žiūrint į tolį. Užsibrėžkite tikslą daugiau sportuoti ar išeiti pasivaikščioti – už tai padėkos ne tik akys, bet ir visas kūnas.
Mityba. Rinkitės maistą, kuriame daugiau vitaminų C, E, A. Pirmasis vitaminas C yra galingas antioksidantas, kuris padeda išsaugoti regėjimą – jo gausu yra mėlynėse, citrusiniuose vaisiuose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose, ir t.t. Vitamino E daugiausia yra salotose, morkose, kopūstuose, petražolėse, taip pat ruginiuose ar kvietiniuose gaminiuose, augaliniuose aliejuose, žirniuose, pupose, sorose ir t.t. Na, o pagrindiniai vitamino A šaltiniai – žuvis, žuvų taukai, sviestas, kepenėlės ir t.t. Skatiname rinktis lietuviškus maisto produktus: uogas ar daržoves! Esant sausų akių sindromui, padeda preparatai su „Omega 3“, cinku, selenu, variu bei manganu.
Vaitulevičės ir I. Vinickienės teigimu, prastas apšvietimas lemia daug rūpesčių, kurių galėtume išvengti, jeigu tik daugiau ir rimčiau apie tai susimąstytumėme.
