Šiuo laikotarpiu ypač padaugėjo problemų, susijusių su padidėjusiu krūviu regos organams, taip pat su pavėluotu lėtinių akių ligų gydymu. Viena klastingiausių iš jų – glaukoma. Gydytojai pastebi – jei ši akių liga užleista, ne visada galima sugrąžinti prarastas regėjimo funkcijas. Be to, glaukoma vis dažniau nustatoma jauniems asmenims.
Glaukoma – regėjimo vagis
Kaip teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė, glaukomą galima tikrąja to žodžio prasme vadinti regėjimo vagimi, nes jei pacientas kreipiasi per vėlai, kai pakitimai akyse jau toli pažengę, užkirsti kelio aklumui gydytojai nebeįstengia.
„Deja, bet labai dažnai žmonės net nežino, kad serga šia liga, mat pradinėse glaukomos stadijose jie niekuo nesiskundžia, tiesiog lėtai siaurėja akiplotis.
Ilgainiui regėjimas darosi panašus tarsi į žiūrėjimą „pro vamzdį“, tampa vis sunkiau orientuotis aplinkoje. Įprastai glaukomos sąlygoti pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau tai vyksta skirtingu greičiu, todėl žiūrint abejomis akimis, žmogui atrodo, kad jis mato gerai“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad sergant glaukoma, tris kartus dažniau pasireiškia sunkios gretutinės širdies – kraujagyslių ligos, kepenų ligos, cukrinis diabetas, skrandžio opos.
Profesorės teigimu, vienintelis būdas išvengti negrįžtamo aklumo, kurį gali sukelti glaukoma – tai reguliariai lankytis pas gydytoją oftalmologą, kuris laiku diagnozuotų ligą ir skirtų atitinkamą gydymą. „Reguliariai tikrinantis akis, glaukomą galima nustatyti gana anksti. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad pasaulyje glaukoma serga apie 3,5 proc. 40-80 metų amžiaus žmonių, tuo tarpu apie 50 proc. sergančiųjų nežino, kad šia liga serga. Prognozuojama, kad 2040 m. glaukoma sirgs apie 111,8 milijonų žmonių“, – pasakoja I. Janulevičienė.
Kaip gydyti?
Sergant glaukoma, anot Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovės, pradinis gydymas yra rizikos veiksnių korekcija.
„Ligoniui skiriami akispūdį reguliuojantys lašai, taikomas lazerinis gydymas. Jei šis gydymas neduoda efekto ir pakitimai akyse toliau progresuoja, tuomet sprendžiama dėl chirurginių gydymo metodų taikymo“, – pasakoja I. Janulevičienė ir atkreipia dėmesį, kad net ir po sėkmingai atliktos glaukomos operacijos, liga gali progresuoti. Medikės teigimu, tokiu atveju svarbiausia įvertinti, ar progresavimas sulėtėja tiek, kad pacientui užtektų regėjimo iki gyvenimo pabaigos.
Nusiskundimai gali tapti ligos pradžia
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, nuotolinis darbas ir ilgesnis laikas praleidžiamas prie ekranų yra tiesiogiai susijęs su akies paviršiaus problemomis, taigi, ir blogesne gyvenimo kokybe. Didėja rizika atsirasti ne tik akies paviršiaus pažeidimams, bet ir geltonosios dėmės degeneracijai, trumparegystei.
Karantino laikotarpiu žmonės dėl lėtinių akių ligų tokių kaip katarakta, geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, deja, labai dažnai kreipėsi per vėlai. Tai kelia pavojų, kad uždelstos ligos sukels negrįžtamus regėjimo pokyčius, dėl kurių atstatyti regėjimo bus beveik neįmanoma.
Kas ketvirtą ligonį, kuris kreipiasi į akių ligų gydytoją, vargina akių perštėjimas, pojūtis tarsi jos būtų pripiltos smėlio. Žmonės skundžiasi neryškiu, išplaukusiu matymu, akių sausumu, o kartais priešingai – intensyviu refleksiniu ašarojimu, kai pats organizmas stengiasi drėkinti akies paviršių.
Tai – sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai, tačiau jie gali tapti ir sudėtingos akių ligos diagnostikos pradžia. Taigi, būtina išsami akių patikra.
