Šalia Vingio parko Vilniuje kitąmet turėtų prasidėti statybų darbai – buvusios gamyklos „Velga“ teritorijoje iškils daugiafunkcinis kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalas „Akropolis Vingis“. Pasak urbanistikos specialistų, jau 20 m. planuojamas sklypo užstatymas nėra netikėtas – prieš II Pasaulinį karą prie Vingio parko buvo suplanuotas gyvenamasis kvartalas.
Dabartinėje Vingio parko teritorijoje XVI a. pradžioje buvusio Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Juodojo medinio dvaro, vadinto Radvilų Lukiškėmis, šiandien nelikę nė žymės. Ryškesnį pėdsaką istorijoje paliko šio dvaro vietoje jėzuitų pastatyti trijų aukštų rūmai, kurie davė pradžią ir aktyvesnei teritorijos plėtrai bei miško parko suformavimui. „Zakret“ vadintame Užvingyje, šalia dabartinio Vingio parko, veikė plytinė, čia pat buvo kasamo grunto karjerai.
Vėlesniais laikais gubernatorių rezidencija tapę Vingio rūmai keitė šeimininkus, čia viešėjo ir caras Aleksandras I. Deja, istorijos vingiai rūmams buvo negailestingi – juose būta nuo karo ligoninės ir kareivinių iki fermų. Nuo 1919 m. Vingio dvaro sodyboje įsikūrė Vilniaus universiteto Botanikos parkas, iki šių laikų išliko rūmų oficina ir arklidės.
Esminių pokyčių Vingio parko teritorijoje neįvyko iki pat 1930 m., kai šalia parko iškilo tuo metu Vilnių okupavusios Lenkijos kariuomenės sandėliai, buvo nutiestas siaurasis geležinkelis. Prieš II Pasaulinį karą greta Vingio parko buvo suplanuoti 4 gyvenamieji kvartalai, turėję įsilieti į miestą, kurie taip ir nebuvo realizuoti – 1944 m. sovietų kariuomenės parengtame Vilniaus plane matyti tik menki medinio užstatymo fragmentai.
„Tarpukariu visoje Europoje vyravo tokia architektūrinė tendencija – vieno kamino miestelis arba gyvenvietė. Taip iškilo dabartinės Grigiškės, kuriose statyti gyvenamieji namai elektrinę aptarnaujantiems darbuotojams. Koks objektas galėjo būti šalia Vingio parko, neturiu duomenų, bet vargu, ar teritorijoje būtų buvę tik gyvenamieji kvartalai. Kita vertus, tuo metu buvo populiaru kurti mieste kolonijas – iš žymesnių pavyzdžių Vilniuje dabar turime išlikusias Juozapo Montvilos inicijuotas Lukiškių ir Rasų kolonijas“, – pasakoja urbanistas Saulius Motieka.
Pasak jo, miesto planavimas visais laikais atsiremia į to meto poreikius, išsivystymo ir ekonomikos lygį bei galimybes. Išimtimi galima laikyti sovietmečiu statytus pastatus, kurių planavimas ne visada atitiko šiuos kriterijus. Taip nutiko ir su šalia Vingio parko esančia 14-kos hektarų teritorija – joje iškilo suvirinimo aparatūros gamykla „Velga“.
„Tais laikais niekas nežiūrėjo, kad gamykla statoma šalia miesto centro – nauji pastatai kilo be jokios tvarkos ir plano, kur buvo tuščia vieta, ten ir statė. Taip Vilniuje iškilo Kuro aparatūros gamykla, „Skaiteks“ gamykla Užupyje ir kiti pramoniniai objektai. Dabar gerinant miesto gyventojų gyvenimo kokybę visos gamyklos iškeliamos iš centrinės miesto dalies, o buvusios pramoninės teritorijos konvertuojamos ir pritaikomos labiau miestui tinkančiai veiklai“, – aiškina S. Motieka.
Teritorija prie Vingio įsilies į miestą
Nuo 1953 m. veikusi „Velga“ 2000 m. bankrutavo. Buvusiai pagrindinei suvirinimo aparatų gamyklai Sovietų Sąjungoje prireikė dar gero dešimtmečio, kad išnyktų nuo žemės paviršiaus – paskutiniai gamyklos pastatai baigti griauti 2013 m., valant teritoriją nukasta ir išvežta virš 3000 kub. metrų užteršto grunto bei 4200 tonų statybinių atliekų.
Nuo 2000-ųjų pradėta galvoti apie buvusios industrinės teritorijos pritaikymą naujai paskirčiai. Išskirtinė vieta greta vieno svarbiausių miesto susisiekimo mazgų – Geležinio Vilko g., Savanorių pr., Laisvės pr., Tūkstantmečio g. – sankirtos bei Vingio parko ir Neries upės paskatino planuoti mišrią paskirtį: komercinės paskirties objektus – arčiau gatvių, o gyvenamosios paskirties – arčiau upės.
„Moderniame pasaulyje vengiama monofunkcinių teritorijų. Jei turime vien tik komercinės paskirties kvartalą, pasibaigus darbo valandoms jis ištuštėja, teritorija tampa nyki. Todėl reikalingas protingas planavimas – kad visą laiką žmogus jaustų gyvenimo ritmą ir turėtų visus reikalingus dalykus šalia. Kuo mišresnės paskirties užstatymas, tuo gyvybiškesnė teritorija“, – pabrėžia S. Motieka.
Planuojamame daugiafunkcinis kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalas „Akropolis Vingis“ bus subalansuotas skirtingos funkcijos. –. Visos erdvės bus išdėstytos miesto kvartalo principu, jas jungs atviros ir dengtos vidinės pėsčiųjų gatvės, tad teritorijos užstatymas atrodys kaip miestas mieste. Arčiau Neries esančioje teritorijoje iškils gyvenamųjų namų kvartalas „reVingis“.
Norint pabrėžti kvartalo jungtį su Vingio parku, ketinama suformuoti miestietišką žalią erdvę – alėją tarp Vingio parko ir pastatų. Planuojama, kad ši erdvė bus apie 300 m ilgio ir apie 40 m pločio.
Įkvėpė Vakarų Europos pavyzdžiai
Pasak urbanisto S. Motiekos, naujas kvartalas ne tik įsilies į sostinę, bet ir įkvėps gyvybės šalia esančiam Vingio parkui.
„Vingio parkas yra ne tik Vilkpėdės, bet ir visų vilniečių traukos taškas. Šalia jo susijungia pagrindinės transporto magistralės, netoli istorinis sostinės centras. Planuojamas pėsčiųjų tiltas per Nerį šią teritoriją dar labiau priartins prie miesto, o pati vieta taps patrauklesnė ir žmonių poilsiui, pramogoms, kurių itin trūksta pagrindiniam miesto parkui“, – teigia pašnekovas.
Jis priduria, kad tokio pobūdžio kvartalai būdingi daugeliui Vakarų Europos šalių. Skirtingų funkcijų dermė ir balansas užtikrins, kad būsimasis kvartalas bus gyvybingas visą parą.
Tarp modernaus daugiafunkcinio kvartalo funkcijų yra prekyba, paslaugos, maisto halė, kino centras, koncertų ir renginių salė, konferencijų centras, biurų administraciniai pastatai, viešbučių paskirties pastatai, vaikų žaidimų centras, gyvenamieji pastatai.
