Liepos 14–17 dienomis, Subartonyse, jau tradicine tapusi Dzūkų kultūros šventė „Čiulba ulba“ lauks vasarotojų.
Kaip ir anksčiau, siekdami suburti šiam kraštui bei jo kultūrai neabejingų žmonių bendruomenę, stiprinti dialogą tarp kartų bei drauge apsvarstyti savąją tapatybę, šventės rengėjai kasmet išrenka vis kitą šviesią Dzūkijos asmenybę, į kurios gyventą kaimą atsikrausto „Čiulba ulba“.
Nei šventės vieta, nei programa nesikartoja, tad nuolat auganti bendruomenė turi išskirtinę progą pažinti vis kitą Dzūkijos kampelį ir jame patirti ypatingą regiono kultūrą.
Šįkart šventė skiriama vienam žymiausių dzūkų, subartoniškiui, rašytojui ir dramaturgui Vincui Krėvei-Mickevičiui, kurio 140-ąsias gimimo metinėms paminėti skiriama ir dalis šventės renginių, tarp kurių – Gedimino Sederevičiaus filmas „Daivų keliais“ atskleisiantis ir kitą, galbūt daugeliui netikėtą, orientalistinę lietuvių literatūros klasiko pusę.
Įkvėptas V. Krėvės-Mickevčiaus apysakos „Pratjekabuda: šventųjų Gango vilnių pasaka“ režisierius ėmėsi šio darbo, kurio, kaip pats teigia, ilgą laiką Lietuvoje net ir nepavyko pristatyti.
Vienintelė Lietuvoje regioninei kultūrai skirta šventė greta renginių, skirtų šių metų asmenybei pažinti, žada ir gausybę kitų veiklų, aprėpiančių įvairias temas, susijusias su Dzūkijos senaisiais papročiais, folkloru, amatais, Dzūkijos gamta bei šiuolaikine ir profesionalia kūryba, kurioje reiškiasi stipri Dzūkijos regiono tapatybė.
Vienas išskirtiniausių renginių, vainikuosiantis visą šventę – šokio spektaklis-pasirodymas „Dzūkija, katros nebebus“, kurio sumanymas kilo „Čiulba ulba“ sumanytojai ir sielai Eglei Kašėtienei.
„Ca bus apė tep grait bėgancį čėsų ir besmainancį Dzūkijos veidų: daugybį jau gałėc nebegrįžtamai iš kasdzienybės pastraukusių senųjų paprocių, apeigų, tikėjimų, darbų, dainų, besmainancį kaimo gyvenimų ir jo žmonis.
Mes – perpormanso kūrėjai išraiškiam pagarbų visai turcyngai Dzūkijos senajai kultūrai ir keliam klausimų – tai kokia gi Dzūkijos kaimų kultūros ateicis, ar jiej išliks dzūkiški? Ca ne cik vaidzinimas. Ca ir atsakymas, dėl’ ko rangiam šitų pescivalį“, – pasakoja E. Kašėtienė.
Šią viziją šventėje įgyvendins kompozitorė Toma Čepaitė, dirbanti su senaisiais archyvuose saugomais būtent Subartonių kaimo garso įrašais, bei šiuolaikinio šokio šokėjas, aktorius Petras Lisauskas.
„Ryšį su Dzūkija vis atrandu iš naujo, būtent per tokių žmonių kaip Eglė ir Rokas veiklą, tai tik dar labiau Dzūkiją įsimyliu, būtent per dzūkavimą, per tokius sumanymus, per tokių švenčių darymą.
Kai Eglė užsiminė, tai sakiau: pasirašau bet kam.“ – teigia P. Lisauskas, kurį žiūrovai turės galimybę pamatyti šokant.
„Kūrybinis procesas be galo įdomus, nes nardydama tarp ano amžiaus garso įrašų, niekad nežinau, kokias mįsles pakuždės šio krašto dainos, į kokias kūrybines kasas ir aidus susipins buvę šio krašto žmonių gyvenimai“, – įspūdžiais dalinasi kompozitorė T. Čepaitė.
Dzūkijos kultūrą per keturias dienas bus galima patirti, išjausti, apčiuopti, atrasti ir net paragauti – laukia susitikimas su neseniai pristatytos parodos „Lavkė. Begalinė ekspedicija“ autorėmis, žygiai bei ekskursijos su gamtininkais ir ornitologais, apsilankymai V. Krėvės-Mickevičiaus namuose ir Lietuvos totorių liaudies buities muziejuje, kur vyks ir totoriško maisto degustacija.
Taip pat dzūkiški poezijos ir prozos skaitymai, kuriuose dzūkiškai nuskambės net ir J. Meko tekstai, šventei atkurtas Alytaus teatro „Raganius“ bei dzūkuojančio teatro „Labas“ spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes“, tradicinių dzūkų amatų užsiėmimai, praktiniai dzūkiško dainavimo ir šokio seminarai, paskaitos, o vakarais – bendri pasidainavimai prie laužo ir vakaruškos, kuriose šokiams grieš ne tik dzūkai ar jiems prijaučiantys muzikantai, bet skambės net ir klezmer muzikos virtuozai „Rakija Klezmer Orkestar“.
O tarsi dar vienas tiltas tarp Merkinės krašto praeities ir šiandienos, tai Senųjų amatų studijos įtraukiantis muzikinis gatvės teatro spektaklis „Gekumen“ (rež. A. Schvarzstein), pasakojantis apie tarpukario Lietuvos gyvenimą ir atskleidžiantis žydų kultūros indėlį.
Šįmet šventės rengėjai pasirūpino ir atvykstančiomis šeimomis su mažaisiais: visas keturias dienas greta pagrindinės programos veiks ir Vaikų kiemelis, kuriame tikrai netrūks smagių ir įdomių dzūkiškų užsiėmimų.
Šventės rengėjai kviečia visus Dzūkijos kultūrai bei jos ateičiai neabejingus žmones atvykti ir įsilieti į šią bendruomenę, kurioje kasmet susitinka kaimų žmonės su miestiečiais, akademikai su amatininkais, profesionalaus meno kūrėjai su folkloro atlikėjais, įvairios kartos žmonių, kurias į vieną vietą surenka meilė Dzūkijai ir smalsumas jos kultūrą pažinti bei patirti giliau!
