Rugpjūčio 30 d. sukanka lygiai 80 metų kai buvo viešai demaskuotas bolševikinio Kremliaus režimo įvykdytas prievartinis Lietuvos prijungimas prie Sovietų sąjungos.
Dabar kai Kremliaus neobolševikai vėl gviešiasi jėga ir klasta pavergti nepriklausomas Europos valstybes, kai tūkstančiais žudomi taikūs Ukrainos gyventojai o jų užgrobtose žemėse rengiami bolševikinių referendumų spektakliai, pravartu prisiminti kaip tai buvo daroma ir Lietuvoje.
Prieš 80 netų 1942 m. rugpjūčio 30 d. Kauno Karo muziejaus salėje įvyko buvusių Liaudies vyriausybės narių (prof. Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Jurgio Glušausko) ir Liaudies seimo deputatų (Antano Garmaus, Prano Mickaus, Liudo Dovydėno, Henriko Kačinsko, Romualdo Juknevičiaus, Stasės Vaineikienės, Vlado Biržiečio, Petrės Milančiūtės) viešas susirinkimas, kuriame buvo atskleisti būdai ir priemonės, kuriais sovietai 1940 m. suklastojo lietuvių tautos valią.
Šio susirinkimo medžiaga buvo paskelbta Studijų biuro leidinio apie pirmąją Lietuvos sovietinę okupaciją bei sovietinį terorą Lietuvoje – „Lietuvių archyvas“ 3-čiame tome. Šį leidinį 1941 m. rudenį įsteigė Antanas Bružas ir Juozas Senkus. 1941–1943 m. Lietuvoje buvo išleisti 4 šio leidinio tomai. Leidinyje buvo spausdinama dokumentinė medžiaga iš archyvų bei įstaigų, autentiški pareiškimai žmonių, dirbusių įvairiose įstaigose, pranešimai, studijos apie įvairių gyvenimo sričių padėtį sovietinės okupacijos laikotarpiu.
Pateikiame „Lietuvių archyvo“ 3-čo tomo įvadinį straipsnį (šio leidinio 1-97 puslapius pdf pavidalu galite parsisiųsti iš ČIA).
BOLŠEVIKINĖS KLASTOS DEMASKAVIMAS
1942 m. rugpiūčio 30 d. Kaune, Karo Muziejaus salėje, įvyko buv. Liaudies Vyriausybės ir buv. Liaudies Seimo narių viešas susirinkimas. To susirinkimo tikslas – faktų šviesoje parodyti būdus ir priemones, kuriais Sovietų Sąjunga suklastojo lietuvių tautos valią ir iš Liaudies Seimo išgavo nutarimą Lietuvą įjungti į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą.
Susirinkime dalyvavo: ėjęs Liaudies Vyriausybės ministerio pirmininko pareigas ir užsienių reikalų ministeris prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, buv. LTSR socialinio aprūpinimo, o vėliau miškų pramonės liaudies komisaras Jurgis Glušauskas ir buvę Liaudies Seimo nariai: prof. dr. Antanas Garmus, agr. Pranas Mickus, Liudas Dovydėnas, Henrikas Kačinskas, Romualdas Juknevičius, Stasė Vaineikienė, Vladas Biržietis ir Petrė Milančiūtė.
Susirinkimą atidarė ir jam vadovavo iš buv. Liaudies Seimo narių susidariusios šiam susirinkimui kviesti organizacinės komisijos pirmininkas prof. dr. A. Garmus, kuris pasakė tokią kalbą:
„Gerbiamieji šio susirinkimo dalyviai! Šiandien šioje lietuvių tautos šventovėje savo laisvu noru ir savo iniciatyva susirinkome mes, buvę Lietuvos vyriausybės ir buvę Liaudies Seimo nariai, tam, kad atskleistume tiesą apie tą bolševizmo tiraniją, kuri Lietuvoje reiškėsi vos vienerius metus, tai yra nuo 1940 m. birželio 15 dienos ligi 1941 metų birželio 22 dienos.
Per tuos vienerius bolševikų valdymo metus mūsų tėvynei ir lietuvių tautai teko išgyventi daug liūdnų, šiurpių ir tragiškų valandų. Vos spėję įžengti į Lietuvą, bolševikai tuojau suklastojo lietuvių tautos valią ir fiziniu bei moraliniu teroru įvykdę Liaudies Seimo rinkimus, jėga ir grasinimais prieš to seimo svarbesnius narius – lietuvius inteligentus, išgavo Liaudies Seimo neva geravališką pritarimą įjungti Lietuvą į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą.
Aš visų čia esančių buvusių Lietuvos vyriausybės ir buvusių Liaudies Seimo narių vardu kategoriškai pabrėžiu ir tvirtinu, kad toji Liaudies Seimo 1940 metų liepos mėnesio 21 dienos deklaracija, kuria Lietuva įjungiama į Tarybų, Sąjungą, buvo tik klastos, jėgos ir rafinuoto bolševikų teroro padaras.
Nuogų faktų šviesoje to nelemto padaro atsiradimą mes šiandien ir norime išsamiau išdėstyti visai Lietuvai ir visam kultūringajam pasauliui, o taip pat kitiems kraštams atidengti tuos bolševikų metodus, kuriais jie išniekino ir sutrypė lietuvių tautos teises. Mūsų visų žodžius lydi šviesa ir tiesa“.
Atidaręs buv. Liaudies Vyriausybės ir buv. Liaudies Seimo narių susirinkimą, prof. dr. A. Garmus pakvietė prof. V. Krėvę – Mickevičių padaryti pranešimą „Bolševikų invazija ir Liaudies Vyriausybė“.
Po prof. V. Krėvės-Mickevičiaus kalbos, išsamius pranešimus padarė: buv. Liaudies Seimo narys ir Šiaulių apygardos rinkiminės komisijos pirmininkas agr. Pr. Mickus — „Liaudies Seimo rinkimų duomenų klastojimas“, buv. Liaudies Seimo narys prof. dr. A. Garmus – „Lietuvos įjungimas į SSSR – Maskvos diktatas“, buv. Liaudies Seimo narys L. Dovydėnas — „Mano kelias į Liaudies Seimą“, buv. Liaudies Seimo narys H. Kačinskas – „Liaudies Seimas – jėgos įvykių uždanga“, buv. Liaudies Seimo narys R. Juknevičius — „Liaudies Seimo nutarimai – klastos ir smurto rezultatas“, buv. Liaudies Seimo narys St. Vaineikienė – „Liaudies Seimas – lietuvių tautos valios uzurpatorius“, buv. Liaudies Seimo narys V. Biržietis -„Mums beliko tik pritarti“, buv. Liaudies Seimo narys P. Milančiūtė – „Visur reiškėsi tik jėga“, buv. LTSR socialinio aprūpinimo, o vėliau – miškų pramonės liaudies komisaras J. Glušauskas – „Negirdėtas smurtas socializmo vardu“. Visi šie pranešimai ištisai dedami „Lietuvių Archyvo“ III tome (psl. 7-97).
Lietuvos visuomenė dideliu susidomėjimu ir pasitenkinimu sutiko buvusių Liaudies Vyriausybės ir Liaudies Seimo narių padarytą viešą ir autoritetingą bolševikinės klastos demaskavimą.
Šie vieši pareiškimai parodė visam kultūringajam pasauliui tikrąjį Maskvos veidą ir išryškino jos imperialistinius tikslus, kurie buvo dangstomi, norint paversti pačius lietuvius savo laisvės ir savo nepriklausomybės duobkasiais.
Visai lietuvių spaudai buvo dar kartą duota proga pareikšti savo pasipiktinimą ir pasibiaurėjimą bolševikų vykdytu lietuvių tautos valios klastojimu.
Buv. Liaudies Vyriausybės ir Liaudies Seimo narių pastangas viešai demaskuoti bolševikinės Maskvos smurtą, klastą ir apgaulę, nukreiptą prieš Nepriklausomą Lietuvą, spauda įvertino, kaip labai reikšmingą įvykį. Čia pateikiamos kai kurios tų pasisakymų ištraukos.
Kauno dienraštis „Į Laisvę“ straipsnyje „Smurto demaskavimas“ (1941. IX. 1. Nr. 203) tarp kita ko pareiškia:
„Joks smurtas, teroras ir klastos, kad ir kaip rūpestingai jas būtų stengiamasi paslėpti, kad ir kokiais gražiais žodžiais dangstyti, neišvengia istorijos teismo. Sakoma, kad laikas gydo žaizdas, bet kartu tas pats laikas ir išryškina praeities faktus. Atmetęs visą nereikalingą balastą, jis parodo juos nuogus, jokiomis puošmenomis neapdangstytus.
Vienas iš tokių mums labai skaudžių smurto ir prievartos faktų buvo Lietuvos prijungimas prie Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos. Tiesą sakant, lietuvių tautai tas bolševikinis smurtas ir prievarta buvo aiški ir kiekviename žingsny juntama nuo pirmosios jų invazijos dienos, kai jie, sulaužę sutartis, užėmė mūsų kraštą. Jei vis dėlto tą smurtą jie bandė dangstyti įvairiomis frazėmis, melu ir apgaule, stengėsi klastoti lietuvių tautos valią, tam tikslui surengdami rinkimines komedijas, tai jie tai darė, norėdami savo imperializmą nuslėpti nuo viso kultūringojo pasaulio.
Tačiau toji propagandos ir bolševikinių frazių skraistė buvo tokia reta, kad kiekvienas galėjo pro ją matyti barbarišką azijato ginkluotą kumštį…
…Buvusių Lietuvos Liaudies Vyriausybės ir vadinamojo Liaudies Seimo narių susirinkimas užvakar argumentuotai prieš visą pasaulį demaskavo tą smurto aktą.
Savo laisva valia ir iniciatyva susirinkę tie asmens, kuriems tuose nelemtuose įvykiuose bolševikinio teroro spaudžiamiems teko suvaidinti nedėkingą ir liūdną vaidmenį, iškėlė bolševikinio imperializmo užkulisius ir visas tas klastas ir suktybes, kurios buvo panaudotos per vadinamuosius Liaudies Seimo rinkimus ir vėliau per jo posėdžius“.
Vilniaus dienraštis „Naujoji Lietuva“ (1942. IX. 6. Nr. 211) straipsnį „Nuplėšus Maskvos valdovų kaukę“ baigia tokiomis išvadomis:
„Dabar, praėjus daugiau kaip metams nuo to laiko, kai Lietuva išvaduota nuo bolševizmo jungo, taurieji lietuviai, buvusios bolševikų klastos ir teroro aukos, pasakė tiesos žodį, kuris rado didžiausią atgarsį visoje Lietuvoje ir kuris, be abejo, bus užgirstas ir plačiame pasaulyje, kuriame vis dar atsiranda naivėlių, tikinčių bolševikais ir su jais besidraugaujančių.
Buvusio Liaudies Seimo atstovų pareiškimai, jų pilietinė drąsa parodyti tikruosius bolševikų veikimo Lietuvoje metodus mums turi dvejopą reikšmę:
1) Nuplauna nuo Lietuvių Tautos gėdą, kurią bolševikai su saujele savo agentų mums buvo padarę viso pasaulio akivaizdoje, ir
2) Neginčijamai įrodo, kad Lietuvos „įjungimą“ į Sovietų Sąjungą įvykdė ne Lietuvių Tauta, kaip to Maskvos valdovai norėjo, bet kad jie patys ginkluotos jėgos ir teroro pagalba mus prisijungė, kol vokiečių kariuomenė nutraukė mūsų vergijos grandinę, kur taip pat mūsų lietuviai partizanai atidavė savo kraujo duoklę”.
Savaitinis ūkininkų laikraštis „Ūkininko Patarėjas“ (1942.IX.4. Nr. 35) buv. Liaudies Vyriausybės ir buv. Liaudies Seimo narių susirinkimo apžvalgoje tarp kita ko rašo:
„Bolševikai grubia jėga užėmė Lietuvą ir tokia pat jėga prijungė prie Sovietų Sąjungos. Tačiau šitą smurtą šie užkietėję pasauliniai nusikaltėliai pasaulio akyse norėjo užmaskuoti šlykščių melu, esą Lietuva prie Sovietų Sąjungos prisijungė gera valia. Tam jie pravedė Liaudies Seimo neva rinkimus, o tas seimas neva ir išreiškęs mūsų tautos valią…
…Bendra iš visų pranešėjų pranešimų išvada, kurią ir jie patys darė: Liaudies Seimo rinkimai – begėdiškas klastojimas, Liaudies Seimo posėdžiai – gryniausia komedija, lietuvių tauta už Liaudies Seimo kandidatus nebalsavo, Liaudies Seimo nariai lietuvių tautos atstovai nebuvo, todėl bolševikų plepalai apie Lietuvos geravališką prisijungimą prie Sov. Sąjungos yra akiplėšiškas melas“.
Savisaugos dalinių savaitraštis „Karys“ (1942.IX.5. Nr. 37) str. „Bolševikinių klastų demaskavimas“ pareiškia:
„1942 m. rugpiūčio 30 diena lietuvių tautos istorijai liks reikšminga ir svarbi, nes tada buvo viešai ir su tinkamais argumentais demaskuotas tas nežmoniškas smurtas ir klastos, kurias Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vyriausybė panaudojo, kad Nepriklausomą Lietuvos Respubliką prievarta prijungtų prie Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos.
Savo laisvu noru ir savo iniciatyva susirinkę į tautos šventovę – Karo Muziejų buvę Liaudies Vyriausybės ir Liaudies Seimo nariai atskleidė anais laikais bolševikų taip griežtai slėptą tiesą apie tas tragingąsias lietuvių tautai 1940 m. liepos mėn. dienas…
… buv. Liaudies Vyriausybės ir Liaudies Seimo nariai paskelbė rezoliuciją, kuria visam kultūringajam pasauliui demaskuojamas bolševikinis smurtas ir klastos, kurių pagalba Lietuva, bolševikų kariuomenės okupuota, buvo prijungta prie TSRS. Iš tos rezoliucijos matyti, kad tas seimas niekuomet neatstovavo lietuvių tautos ir neišreiškė jos valios, kad visi to seimo nutarimai tėra tik teroru paremtas Maskvos diktatas“.
Šiauliuose leidžiamas lietuvių visuomenės savaitraštis „Tėviškė“ (1942. IX.11. Nr. 37) str. „Tautos valia“ pažymi:
„Rugpiūčio 30 dieną Kaune susirinkę buv. Liaudies Vyriausybės komisarai ir Liaudies Seimo nariai savo pareiškimais atskleidė bolševikų okupacijos metais Lietuvoje vykdyto smurto uždangą… Buv. Liaudies Vyriausybės ir Liaudies Seimo narių pareiškimai yra gyvas dokumentas ne tik bolševikinių pastangų smurtu pavergti Lietuvą, bet jie kartu yra ryškus liudininkas tuo metu vyravusių nuotaikų, neigiamų bolševizmui, kurių neįstengė pašalinti ir nuostabiai plačiu mastu organizuota sovietinė propaganda“.
Savaitraštis „Panevėžio Apygardos Balsas“ (1942.IX.5. Nr. 37) plačią buv. liaudies vyriausybės ir buv. Liaudies Seimo narių susirinkimo apžvalgą pradeda tokiu pareiškimu:
„Bolševikai, okupavę Lietuvą ir norėdami savo smurtą ir klastą pridengti, 1940 m. liepos 14-15 d. d. suruošė Liaudies Seimo rinkimų komediją.
Tais suklastotais ir smurto bei teroro priemonėmis pravestais Liaudies Seimo rinkimais bolševikai pasauliui norėjo parodyti, kad pati lietuvių tauta per savo išrinktus atstovus prašės prijungiama prie Sovietų S-gos. Kaip tie suklastoti rinkimai buvo pravesti, visi lietuviai gerai atsimena.
Tačiau daug tos Liaudies Seimo rinkimų komedijos užkulisių tik dabar paaiškėjo iš viešų Liaudies Seimo, Liaudies Vyriausybės ir Komisarų Tarybos narių pareiškimų“.
Telšiuose leidžiamas savaitraštis „Žemaičių Žemė“ str. „Tiesa apie bolševikinę tiraniją“ (1942.IX.5. Nr. 36) rašo:
„Bolševikų invazija Lietuvoje, Liaudies Seimo ir vyriausybės darbai, Nepriklausomybės pakasynos, amžiams liks juodžiausiu lapu mūsų tautos istorijoje. Išgyventasis smurtas, klastos ir apgaulės ilgai neišdils iš tautos sąmonės ir būsimoms kartoms bylos apie kraštą nusiaubusią bolševikinę tiraniją…
…1942 m. rugpiūčio 30 d. buv. Liaudies Vyriausybės ir Liaudies Seimo narių susirinkimas Karo Muziejaus didž. salėje mums atskleidė visą tiesą, anais laikais bolševikų taip griežtai slėptą, apie tragingiausias mūsų tautos gyvenimo dienas…
… Šiame susirinkime paskelbti pareiškimai turi didžios reikšmės mūsų tautos istorijai ir visam pasauliui atskleidžia neginčijamą tiesą, kad lietuvių tauta niekada laisvu noru nebūtų dėjusis prie Sovietų Sąjungos”.
Buv. Liaudies vyriausybės ir Liaudies Seimo narių susirinkimą bei jame padarytus pareiškimus plačiai apibūdino ir įvertino, kaip reikšmingą įvykį, taip pat Lietuvos kitataučių ir užsienių spauda ir radijas. Visuose tam susirinkimui skirtuose rašiniuose daugiausia dėmesio kreipiama buv. Liaudies Seimo narių susirinkimo priimtai tokiai rezoliucijai:
BUV. LIAUDIES SEIMO NARIŲ SUSIRINKIMO, ĮVYKUSIO KAUNE 1942 M. RUGPIŪČIO 30 D. REZOLIUCIJA
1942 m. rugpiūčio mėn. 30 d. susirinkę Kaune mes, buvę Lietuvos vyriausybes ir buv. Liaudies Seimo nariai, viešai pareiškiame:
1. Smurtu sulaužydama duotus Lietuvos Respublikai iškilmingus pasižadėjimus visokiomis aplinkybėmis gerbti Lietuvos “suverenumą bei teritorinį integralumą ir neliečiamybę” (1926 m. sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Tarybų Respublikų Sąjungos, 2 str.), 1940m. birželio men. 15 d. Sovietų Sąjungos valdžia militariškai okupavo Lietuvą.
2. Maskvos ultimatumu sudaryta Lietuvos vyriausybė, kuriai iš pradžios buvo pažadėta gerbti Lietuvos nepriklausomybę, vėliau, Maskvai verčiant, buvo reorganizuota be e. Ministerio Pirmininko pareigas prof. V.Krėve s-Mickevičiaus žinios ir pritarimo, aptikrinant daugumą komunistams, su M.Gedvilu prieky, tikslu padaryti ją visišku Maskvos įrankiu.
3. Taip reorganizuotai vyriausybei, Maskvos vyriausybė įsakė pravesti rinkimus į Liaudies Seimą, kad šis vėliau paprašytų įjungti Lietuvos Respubliką į Sovietų Sąjungą.
4. Liaudies Seimas negalejo išreikšti ir neišreiškė Lietuvių tautos valios, nes: a) Liaudies Seimo sudėtis buvo iš anksto nustatyta komunistų partijos, diriguojant Maskvos atstovui G.Dekanozovui ir Sovietų Sąjungos pasiuntiniui Lietuvoje N. G. Pozdniakovui, kandidatus tegalejo statyti tik „Lietuvą Darbo Sąjunga“, komunistų partijos ekspozitūra, ir kandidatų tebuvo išstatyta tiek, kiek buvo nustatyta iš viso Liaudies Seimo narių, b) kadangi iš anksto buvo nustatyta atstovų sudėtis, tai kad padidintų įspūdį buvo paskelbta, kad už kandidatų sąrašą į – Liaudies Seimą balsavo 95,51% turinčių teisę balsuoti, o iš tikrųjų, kaip patvirtina Liaudies Seimo rinkiminių komisijų nariai, o taip pat kaip rodo buv. LTSR Liaudies Komisarų Tarybos pirmininko M. Gedvilo ir buv. LTSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo pirmininko J. Paleckio padaryti uždaruose posėdžiuose pareiškimai, tebuvo paduota tik 16-18% galiojančių balsavimo kortelių, c) visa eilė atstovų, kurie nepriklausė komunistų partijai, grasinimais buvo priversti būti atstovais ir balsuoti už prisijungimą prie Sovietų Sąjungos, d) balsuojant už prisijungimu prie Sovietų Sąjungos, atstovų balsai nebuvo skaitomi ir kartu su atstovais balsavo sėdėję jų tarpe pašaliniai asmenys.
5. Prieš šį smurtą nė vienas Liaudies Seimo narys negalėjo pareikšti protesto, nes toks protestas esamomis sąlygomis buvo surištas su pavojumi gyvybei. Maskvos įgaliotinis G. Dekanozovas ir SSSR pasiuntinybės nariai Liaudies Seimo atstovams, pareiškusiems nusistatymą, kad per Liaudies Seimo posėdį nebalsuosime už prisijungimą prie Sovietų Sąjungos, atvirai grasė jiems ir jų šeimoms.
6. Mes viešai pareiškiame savo protestą, prieš smurto ir falsifikacijos priemones, kurios buvo pavartotos prieš Lietuvos Respubliką ir Lietuvių tautą bolševikų valdžios tiek renkant Liaudies Seimą, tiek jam veikiant. Nei mes, nei kiti Liaudies Seimo nariai, dėl aukščiau suminėtų aplinkybių, negalėjome išreikšti ir neišreiškėme Lietuvių tautos valios prisijungti prie Sovietų Sąjungos.
7. Pats Liaudies Seimas savo 1940 m. liepos mėn. 21 d. deklaracijoje yra pasakęs: „Dabar liaudis, galingosios Raudonosios Armijos padedama, nuvertė smetoniškųjų pavergejų jungą ir įsteigė savo valstybėje tarybų valdžią“… „jei Lietuvos liaudis galėjo savo šalyje įsteigti vienintelę teisingą valstybes santvarką – sovietinę santvarką, tai visa tat yra tik Sovietų Sąjungos dėka“, tuo būdu pats konstatuodamas Raudonosios Armijos įtaką jo ir kitų valdžios organų sprendimams.
