Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Jis skirtas už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai, išsaugant ir įprasminant jos tapatybę ir autentiką, už apimtis ir užmojus.

Taip pat už skleidžiamą įvairiaprasmės tradicijos ir naujoviškumo darną mūsų šiuolaikiniame pasaulyje.

„Jūsų veikla yra nuostabus etnokultūros puoselėjimo, garsinimo pavyzdys, kuris sulaukia ir plataus atgarsio visuomenėje.

Ačiū Jums už labai prasmingus darbus.

Šis Garbės ženklas yra ne tik jų įvertinimas

Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas neša žinią ir apie tam tikrą misiją, nuo kurios Jūs iš esmės jau nepabėgsite.

Tikiuosi, kad ir nebėgsite bei toliau ja dalinsitės su kitais“, – kalbėjo kultūros ministras S. Kairys.

Eglė ir Rokas Kašėtos – dzūkų etninės kultūros, papročių ir tarmės puoselėtojų šeima, ypatingą dėmesį skirianti dzūkų tradiciniam dainavimui ir amatų, ypač audimo, tyrinėjimui ir žinių sklaidai.

2020–2024 m. jie kasmet rengė dzūkų kultūros šventę „Čiulba ulba“, kuri tapo jungtimi tarp įvairių Dzūkijos vietų žmonių, būrė ir stiprino bendruomenes.

E. Kašėtienė sumanė ir kartu su Raminta Beržanskyte ir Mindaugu Rasimavičiumi sukūrė dzūkų audimo papročiui skirtą platformą „Parėdzymai“.

Kartu su kūrybine komanda įgyvendino projektą „Nykstančios šilinių dzūkų audimo tradicijos perdavimas: mokomųjų filmų serija“.

Rezultatas – penkiolikos mokomųjų-dokumentinių filmų ciklas, du etnografiniai-dokumentiniai filmai bei patį projektą ir jo kūrybinę komandą pristatantis filmas.

Ši dokumentuota medžiaga ir sukurti filmai turi didelę etnografinę, istorinę, švietimo, meninę ir antropologinę vertę.

„Per pastaruosius dvylika metų Šilų Dzūkijos subregione rengiau ir vykdžiau daugybę ekspedicijų tautosakai, istoriniams pasakojimams rinkti.

Vadovavau grupėms „Obelija“, „Šalavija“, taip pat etnografiniam Žiūrų kaimo ansambliui.

Šiuo metu gilinuosi į vietos dainavimo papročio subtilybes, dainuoju solo arba duetu su vyru, siekdama perprasti ir kitiems perteikti autentišką šių kraštų muzikinę paprotį.

Tris kartus tapau respublikinio lietuvių dainuojamojo folkloro atlikėjų varžytuvių „Grįžulai“ pirmosios vietos nugalėtoja“, – apie savo folklorinę ir etnomuzikologinę veiklą pasakoja E. Kašėtienė.

R. Kašėta taip pat yra multiinstrumentalistas, muzikos instrumentų gamintojas, „dzūkodelikos“ žanro (naujoviškos muzikinės kūrybos dzūkų tarme) pradininkas ir puoselėtojas.

Jo sumanymas ir siekis – nutiesti tiltą tarp šios tarmės ir šiuolaikinių muzikinės raiškos formų:

taip tarmei suteikti naują gyvenimą, nepalikti jos praeityje.

Pagrindinis visų šios šeimos vykdomų veiklų tikslas – padėti atrasti krašto papročiams vietą naujoviškame pasaulyje:

garsinti ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas išskirtinai būdinga lietuvių, o ypač dzūkų, etninei kultūrai, parodyti jos aktualumą ir svarbą.