Kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra nelegali. Į šalį plūstantis kontrabandinių ir suklastotų cigarečių srautas neslūgsta, dėl to valstybės biudžetas kasmet netenka apie 79 mln. eurų potencialių pajamų. Didesnės nelegalių cigarečių rinkos dalis yra tik Prancūzijoje ir Graikijoje, o Lenkijoje užfiksuotas bene didžiausias kritimas.
Europoje atliktas naujausias bendrovės KPMG tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje per metus suvartojamų cigarečių kiekis siekia 2,8 mlrd. vienetų. Iš jų 0,5 mlrd. vienetų yra nelegalios, o tai yra didesnis kiekis negu Latvijoje (0,3 mlrd.) ir Estijoje (0,1 mlrd.) kartu sudėjus.
Tyrimo duomenimis, 2021 metais nelegalių tabako gaminių rinkos dalis Lietuvoje buvo 19 proc., vos 1,13 procentinio punkto mažesnė nei 2020 m. Lietuva vis dar patenka į problematiškiausių valstybių trejetą – ją lenkia tik Prancūzija ir Graikija, kur suklastotos ir kontrabandinės cigaretės 2021 metais sudarė atitinkamai 29 proc. ir 24 proc. rinkos.
Nors dalyje tirtų valstybių, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje, pastebėtas nelegalių tabako gaminių vartojimo sumažėjimas, tačiau bendri ES duomenys rodo, kad šešėlinė rinka toliau plečiasi. Pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų metatyrimas rodo, kad iš viso Bendrijos šalyse per metus suvartojama 35,5 mlrd. nelegalių cigarečių – 3,9 procentinio punkto daugiau negu prieš metus. Dėl to valstybės netenka 10,4 milijardo eurų potencialių pajamų.
Pavojus išlieka
ES augančios infliacijos ir ekonominių iššūkių akivaizdoje šešėlio pavojus ir valstybių biudžetų praradimai yra ypač grėsmingi.
Tyrimo metu nustatyta, kad ir toliau sparčiai auga suklastotų rūkalų vartojimas – pernai tokių cigarečių suvartota penktadaliu daugiau negu prieš metus. O iš viso suklastoti rūkalai sudaro 34,6 proc. visų nelegaliai ES parduodamų cigarečių. Ekspertai pabrėžia, kad tokių gaminių sudėtis ir kokybė yra praktiškai nekontroliuojama, cigaretės gaminamos slaptose, pogrindinėse gamyklose. Remiantis viešais spaudos pranešimais, skaičiuojama, kad vien Lenkijoje pernai teisėsauga surengė 70 reidų prieš nelegalių cigarečių gamintojus.
Lenkijoje nelegalių cigarečių vartojimas krito 3,7 proc. ir pernai siekė 5 proc. nuo visų suvartojamų cigarečių). Kompanijos PMI viceprezidentas nelegalios prekybos prevencijai Alvisė Giustiniani atkreipia dėmesį, kad tokį pokytį Lenkijoje lemia efektyvus teisėsaugos darbas bei gerėjantis alternatyvių tabako gaminių prieinamumas.
Pasak A. Giustiniani, per pastaruosius metus, Lenkija tapo pavyzdžiu kitoms šalims, kad naujais politiniais sprendimais ir kompleksiniais veiksmais kovoje su šešėliu galima pasiekti ryškios pažangos ir gerų rezultatų. Jis neabejoja, kad viena iš Lenkijos sėkmės priežasčių yra tabako verslo ir teisėsaugos bendradarbiavimas. Išaugusios rūkančių suaugusių gyventojų galimybės gauti patikimas, svarbias žinias apie alternatyvius tabako gaminius taip pat daro teigiamą įtaką kovai su šešėliu.
Vis dėlto nerimą kelia tai, kad šalyse, kuriose cigaretėms taikomi dideli akcizai, pvz., Prancūzijoje, vietoje rūkymo paplitimo mažėjimo, matome padirbtų cigarečių vartojimo augimą. Tiesą sakant, Prancūzijoje per pastaruosius penkerius metus, kai vidutinė legalių cigarečių pakelio kaina išaugo daugiau nei per pusę, o suaugusių rūkančiųjų skaičius sumažėjo nežymiai.
Studijos autorių teigimu, iš šešėlinės rūkalų rinkos lobstančios organizuotos nusikaltėlių grupuotės prisitaikė prie COVID-19 pandemijos sąlygų, perkeldamos pogrindinę gamybą arčiau rinkų, kuriose rūkalų kainos yra didžiausios, tad vis daugiau suklastotų rūkalų gaminama ES viduje. Iš viso nelegalūs rūkalai sudaro 8,1 proc. visų ES suvartojamų cigarečių.
Metinę studiją nelegalių cigarečių rinkai 2021 m. įvertinti KPMG atliko kompanijos „Philip Morris International“ užsakymu. Atlikdami tuščių pakelių ir legalių vietos pardavimų tyrimus, ekspertai vertino padėtį 27-ose ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje.
