Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 2,3 milijono keleivių, 24 tūkst. skrydžių, pergabenta apie 9,9 tūkst. tonų krovinių. Aviacijos ekspertai sako, kad vyraujančias tendencijas galima vadinti nebe atsigavimo, o augimo laikotarpiu.
Lietuvos oro uostai – tarp lyderių
Aurimo Stikliūno, laikinojo Lietuvos oro uostų vadovo, teigimu, atsisakius pandeminių ribojimų aviacijos sektorius susidūrė su naujais iššūkiais.
„Metus pasitikome pozityviai – vis daugiau valstybių atsisakė keliautojams taikomų COVID-19 ribojimų: testų, saviizoliacijos taikymo. Šios tendencijos leido prognozuoti žymų sektoriaus atsigavimą, vis dėlto net geriausios prognozės buvo pralenktos. Toks spartus augimas kai kuriems aviacijos sektoriaus dalyviams sukėlė ir nemažai operacinių iššūkių“, – komentavo A. Stikliūnas.
Jo požiūriu, vyraujanti įtampa, kurią papildė ir vasario pabaigoje prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą, nesutrukdė Lietuvos oro uostams užimti aukštas pozicijas tarp Europos oro uostų pagal atsistatymo pagreitį.
„Esame tarp lyderių visoje Europoje pagal atsigavimo rezultatus. Šių metų birželį mums pavyko atstatyti beveik 90 proc. skrydžių srauto, kuris buvo iki pandemijos tuo pačiu metu. Lyginant keleivių skaičius, 2022 m. birželį per Lietuvos oro uostus keliavo net 93 proc. to keleivių srauto, kurį turėjome 2019 metais. Be to, šiuo metu siūlome net 98 kryptis keliautojams”, – rezultatus pristatė A. Stikliūnas.
Laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas teigė, kad pirmasis šių metų pusmetis ženkliai lenkia praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatus. Keleivių srautas išaugo beveik 5 kartus, skrydžių – 2 kartus. Krypčių pasiūla nuo 80 išaugo iki 98.
Kokie laukia iššūkiai?
Kelionių paklausai stipriai išaugus Europos ir Lietuvos oro uostai intensyviai ruošiasi kitiems metams ir sparčiai augantiems keleivių bei skrydžių srautams.
„Jau šios vasaros pradžioje didžiuosiuose Europos oro uostuose stebėjome operacinius iššūkius, kurie lėmė ir didelius nepatogumus keleiviams. Nors situacija Lietuvoje stabili, o atšaukiamų ir ilgiau nei 2 valandas vėluojančių skrydžių skaičius panašus į tą, kuris buvo prieš pandemiją (siekia atitinkamai 1 ir apie 2 procentus), tendencijos rodo, kad reikia ir toliau aktyviai planuoti plėtros projektus, didinti darbuotojų skaičių – būtent šiomis kryptimis labai intensyviai dirbame“ – sakė A. Stikliūnas.
Jis ragino nepamiršti ir ekonominių bei energetinių problemų, kurios neaplenkia nei vieno transporto sektoriaus. Vis dėlto, eksperto teigimu, augusi infliacija neturėjo didesnių neigiamų padarinių žmonių norui keliauti pirmojo pusmečio metu.
Lietuvos oro uostai tikisi tolimesnio augimo
Įsibėgėjus aviacijos vasaros sezonui Lietuvos oro uostai atnaujino 2022 metų keleivių ir skrydžių srautų prognozę.
„Metų pradžioje vyravęs pagerėjimas leido prognozuoti, jog keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose turėtų siekti iki 4,4 mln. srautą, o skrydžių – iki 49,5 tūkstančių. Tačiau aviacijos atsigavimą pakeitus augimui prognozuojame, kad per Lietuvos oro uostus šiais metais keliaus jau net apie 4,7 mln. keleivių, aptarnausime daugiau nei 50 tūkst. Skrydžių“, – pasakojo A. Stikliūnas.
Jo teigimu, per metus prognozę teko pagerinti net keletą kartų, o tai rodo, kad pasiteisino Lietuvos oro uostų partnerių ir keleivių skatinimo strategija, ypatingai lyginant pasiektus rezultatus su kitais Pabaltijo oro uostais.
„Toliau nuosekliai dirbsime ir įgyvendinsime veiksmus, kurie padėtų pasiekti išsikeltus tikslus. Adaptavome savo veiklos strategiją, kuri orientuota į darbuotojų išsaugojimą, partnerių ir keliautojų skatinimą bei infrastruktūros tobulinimą. Šiuos prioritetus sėkmingai vykdėme net pandemijos metu, todėl išlaikysime šias kryptis ir toliau“, – sakė A. Stikliūnas.
