Valstybės dienos turinį lipdome, piname, kuriame patys palaipsniui, remdamiesi – savo tradicijomis, Lietuvos istorijos ir tautinės kultūros paliktais ir puoselėjamais klodais ir šių dienų iššūkiais.
Kasmet švęsdami liepos 6-ąją Lietuvos valstybės dieną į savo atmintį krauname patirtus įspūdžius, bendrystės akimirkas prieš metus, prieš 5, 10 ar 30.
Tos valstybinės šventės turinį pildome asmeniškai, šeimoje, bendruomenėje, savivaldoje ar oficialiu valstybės lygiu. Verta prisiminti, kad liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, kaip ir kitas pirmąsias šventes 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos švenčių dienų įstatymu patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas.
Šios datos pagrindimą suformulavo prof. dr. Edvardas Gudavičius. Liepos 6 d. kaip Valstybės dienos šventė pradėta švęsti nuo 1991 metų.
Kaip daugelis to meto kultūrininkų ir politikų teigė, tai buvo visiškai nauja valstybės šventė, įprasminusi ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją, ir turėjusi prisidėti prie atkurtos Lietuvos valstybės pripažinimo Europos ir Pasaulio valstybių bendrijoje.
Metų eigoje šios dienos šventimo turinys pildėsi naujais šventiniais ir kultūriniais akcentais.
Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“ giedame nuo 2009 m. liepos 6-tosios
Šiandien liepos 6-oji žinoma kiek kitu pavadinimu – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“ 2009 m. liepos 6-tąją.
Šią įdėją pasiūlė „Tūkstantmečio odisėjos“ ekipažas plaukdamas aplink pasaulį minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Taip 2019 m. balandžio 26 d. buvo dar kartą pakeistas valstybės šventės liepos 6-osios pavadinimas, šiai dienai suteikta dar viena intencija, įprasminanti pasaulio lietuvių vienybę.
Valstybės dienos proga, sostinėje Vilniuje vyksta oficialūs renginiai, Lietuvos ir užsienio piliečių pagerbimai ir šventiniai priėmimai.
Visoje Lietuvoje iškeliamos Lietuvos valstybinės ir istorinės vėliavos ant įstaigų ir namų, aikštėse ir skveruose vyksta šventiniai renginiai, orkestrų koncertai, kariniai paradai, eisenos, sporto renginiai.
Tautiniai drabužiai – mūsų tapatybės išraiška
Be oficialių šventės akcentų, vis dažniau neformaliuose renginiuose matome šeimas, moteris, vyrus vaikus pasipuošusius lietuvių tautiniais drabužiais ar atskiromis jų dalims: skaromis, riešinėmis, segėmis, kaklajuostėmis, juostomis ir kt.
Liepos 6-osios, Valstybės šventės vaizdinį vis dažniau papildo žmonės pasipuošę tautiniais drabužiais ar jų akcentais. Iniciatyva liepos 6-tąją skelbti tautinio drabužio diena kilo XIX dainų šventės organizatoriams 2013 m. pabaigoje.
Jau 2014 m. liepos 6-ąją, Tautinio drabužio dieną, švenčiant Dainų šventės 90 metų sukaktį viso pasaulio lietuviai pasipuošę tautiniais drabužiais ar tautiniais ženklais drauge 21 val. giedojo Lietuvos himną.
Šią tautinio drabužio dėvėjimo bangą kilstelėjo ir LR Seimo 2017 paskelbti Tautinio drabužio ir Piliakalnių metai. Tais metais labiau atsigręžiame į savo istorinį, kultūrinį paveldą- Piliakalnius ir pasipuošę tautiniais drabužiais drauge lipome ant jų giedoti himno.
Lietuvos valstybės šimtmetis ir kitos patirtys
2018 m. šventėme modernios Lietuvos valstybės šimtmetį, todėl ir liepos 6-ąją šventėme dar iškilmingiau- pasipuošę tautiniais drabužiais su valstybinėmis, istorinėmis, regionų ir draugijų vėliavomis lipome ant 100 piliakalnių ir kartu su viso pasaulio lietuviais traukėme himną.
Ant Dubingių piliakalnio 2018 liepos 6-tą dieną vyko Lietuvos nacionalinio kultūros centro surengtas respublikinis visų regionų tautinių drabužių vertinimo, jų kūrėjų ir dėvėtojų pagerbimo iškilmingas ir gražus renginys kartu su bendru himno giedojimu.
Mums, po įvairias pasaulio valstybes keliaujantiems nuostabos nebekelia įvairių tautų žmonės: indai, arabai, žydai, skandinavai, ukrainiečiai pasipuošę tautiniais drabužiais, ar jų dalimis. Jiems, tautinis drabužis, vienos ar kitos tautos kultūros, asmens tapatybės, pasididžiavimo savo valstybe – dalis.
Kaip rodo šių dienų permainingas gyvenimas, už savo valstybės ir tautos laisvę kovojanti ukrainiečių tauta taip pat remiasi ir stiprybės semiasi iš savo valstybės istorijos ir kultūros ženklų ir simbolių- vėliavos, himno, tautinio drabužio- marškinių su Vyšivanka.
Kuriuos, norėdami solidarizuotis su ukrainiečių tauta gegužės 19 d. apsivilko ne vienas lietuvis kultūrininkas, politikas.
KUR IR KAIP ŠVĘSTI VALSTYBĖS (MINDAUGO KARALIAUS KARŪNAVIMO, TAUTINIO DRABUŽIO) LIEPOS 6-AJĄ DIENĄ, KUR GIEDOTI HIMNĄ?
Verta užsiminti, kad 2018 m. buvo sudarytas visos Lietuvos renginių gidas su aktyvuotomis nuorodomis. Šie metai ne jubiliejiniai todėl ir nuorodos kuklesnės. LR Seimo svetainėje galima rasti renginių Vilniuje oficialią informacija. 2022 METŲ RENGINIAI, SKIRTI VALSTYBĖS (LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO) IR TAUTIŠKOS GIESMĖS DIENAI.
Tradiciškai lankytojus liepos 6-ąją kviečia apsilankyti nacionaliniai ir kiti muziejai. Liepos 6-ąją Lietuvos nacionalinis muziejus tradiciškai minės ne tik Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir Tautinio drabužio dieną.
Nacionalinis muziejus valdovų rūmai lankytojus kviečia su plačia ekskursijų renginių programa nuo pat ryto iki vėlaus vakaro ( 2022 m. liepos 6 d. 10.00–23.00 val.)
VALSTYBĖS DIENA VALDOVŲ RŪMUOSE
Apibendrinta informacija apie liepos 6 d. renginius Vilniuje skelbia savivaldybė.
Kaip jau užsiminta bendro renginių gido nėra. Verta pažiūrėti kiekvienos savivaldybės el. svetainėje į anonsuojamus renginius miesteliuose, seniūnijose, laiką ir vietą.
Neužmirškite šventės turinio, jos atskirų dalių ir atributų. Patartina gera, pakili nuotaika, tautinis drabužis ar tautiniai akcentai, vėliavėlės rankose, ranka rankoj, bendra giesmė ir bendri šaltibarščiai ant stalo.
