Liepos 6 d., antradienį, minint Valstybės dieną Vilniuje Simono Daukanto aikštėje surengtos valstybės vėliavų pakėlimo iškilmės. Stebėti jas susirinko miestiečiai ir sostinės svečiai, nepabijoję Vilnių užklupusios liūties. Vėliavų pakėlimo iškilmėse dalyvavo buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, buvę Lietuvos prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, diplomatai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, valstybės įstaigų vadovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai, savanoriai ir policijos veteranai, sostinės svečiai ir vilniečiai.
Iškilmėse taip pat dalyvavo ir Lietuvoje viešintys Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Skambant Tautiškai giesmei valstybinę ir istorinę Lietuvos vėliavas iškėlė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, prisistatęs su atkurta XVIII a. karių-grenadierių apranga.
Kreipdamasis į iškilmėse dalyvavusius Europos Vadovų Tarybos pirmininką Č. Mišelį ir Ukrainos prezidentą V. Zelenskį G. Nausėda sakė, kad jie dar kartą primena apie Lietuvos priklausomybę Europos tautų šeimai, bei daugelio amžių patikrintą Lietuvos ir Ukrainos draugystę bei bendrystę.
„Prieš 768 metus Lietuva aiškiai ir nedviprasmiškai pasirinko žengti į Vakarus. Mindaugo apsisprendimas valstybės raidą nukreipė trajektorija, kuri vėliau mums padėjo, ir vis dar padeda, įveikti daugelį iššūkių“, – sakė G. Nausėda.
„Kartą atsigręžę į Vakarų civilizacijos pusę, niekada neišklydome iš mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus nužymėto kelio. Šiandien galime geriau įvertinti politinį genijų žmogaus, kuris nepasimetė sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, aiškiai įvertino pagoniškos Lietuvos pažeidžiamumą ir priėmė vienintelį, to meto sąlygomis, teisingą sprendimą. Taip Mindaugui pavyko pralenkti savo laikmetį. Jis veikė kaip toliaregis lyderis, kuris ne tik telkė valstybę, bet ir pasiūlė jai vakarietišką raidos kryptį“, – tvirtino Prezidentas.
„Patys būdami Vakarų dalimi, noriai savo patirtimi dalijamės su istoriškai ir kultūriškai artimomis regiono šalimis. Orūs ir nepriklausomi dalyvaujame sprendžiant svarbiausius europinės darbotvarkės klausimus“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė, kad valstybingumo ištakos glūdi ant vienybės ir sutarimo pamatų.
„Net ir tada, kai tas sutarimas pasirodo besąs efemeriškas ir trapus, jis yra kertinė sėkmės sąlyga. Pasimokykime to iš praeities, spręsdami nė kiek ne lengvesnius dabarties geopolitinius, žmogaus teisių, socialinius klausimus. Argumentuotas ginčas visada pranašesnis už karą, diskusija visada vaisingesnė už banalų barnį. Išmintis visada žvelgia toliau nei pyktis. Tegul mus ir toliau pirmyn veda mūsų svajonės. Nebijokime pralenkti savo laiko, tačiau visada ieškokime, kas galės pratęsti mūsų pradėtus darbus. Likime pasitikintys savimi ir orūs šiame nuostabiame valstybingumo kelyje“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa istoriniu pabūklu iškilmingai iššovė tris šūvius: už Karalių Mindaugą, už Lietuvos valstybę ir už Lietuvos žmones.
„Mes su kaupu dalijamės šios datos džiaugsmu ir jaučiame jos išskirtinę reikšmę dėl trijų dalykų. Pirma, tai mūsų bendra tautų praeitis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, viena iš pažangiausių valstybių Europoje, kur laisvai sugyveno lietuviai ir ukrainiečiai“, – sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
„Antra, šiandien Ukraina gina savo valstybingumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Visą šį laiką šitame kelyje Lietuva yra mūsų ištikimas ir nesikeičiantis partneris. Lietuva viena pirmųjų pasmerkė Krymo aneksiją, Lietuva pirmoji oficialiai pareiškė pasiryžimą palaikyti Ukrainą stojant į Europos Sąjungą. Mes visada būsime dėkingi už tai ir visada pasiryžę pirmieji ateiti į pagalbą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Trečia. Tai mūsų bendras rytoj. Lietuva ir Ukraina neturi bendros sienos, bet turime bendras vertybes, tyrime bendrus interesus ir troškimus“, – sakė Ukrainos prezidentas.
EVT pirmininkas Š. Mišelis teigė, kad norint įveikti visus ES iškilusius iššūkius labai svarbu suprasti istoriją: „Lietuvos balsas visada yra stiprus ir garsiai aidi, kai kalbame apie Europos kūrimą. O ši laisvė, gebėjimas veikti puikiai matomi, kai jūs rodote solidarumą su broliais baltarusiais. Mūsų darbas siekiant, kad ši šalis ir tauta būtų laisva ir pati galėtų pasirinkti savo ateitį, yra vienas pagrindinių mūsų įsipareigojimų“, – sakė Š. Mišelis.
Vėliavų pakėlimo iškilmėse buvo duotas startas bėgimo ir važiavimo dviračiais su Lietuvos valstybės istorine vėliava aplink Vilniaus senamiestį ir žygio aplink Baltijos jūrą dalyviams.
Antradienio rytą, Prezidentūroje buvo surengtos ir Valstybės apdovanojimų įteikimo iškilmės. Už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis – įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmones: iškilius kultūros, visuomenės veikėjus, mokslininkus, ištikimus Lietuvos draugus užsienyje. Taip pat už pasiaukojimą, tvirtą pareigos jausmą ir išskirtinę drąsą, pademonstruotą itin sudėtingomis COVID-19 aplinkybėmis gelbstint gyvybes, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai po mirties įteikti dar devyniems Lietuvos medicinos darbuotojams.
Viskas būtų puiku – tik akį rėžia tos vėliavos su Lietuvos priklausomybės Lenkijos karalystei simboliu – raiteliu – dabar vytimi vadinamu, kai iš tikrųjų lietuvių senovėje Vytimi buvo vadinamas dabar “dvigubu kryžiumi” pradėtas vadinti simbolis.
Juolab, tai kertasi, žeidžia švenčiant valstybės sukūrimo šventę, siejamą su Mindaugo karūnavimu. Tikimės, kad bus į tai įsigilinta ir kitoje šventėje matysime Lietuvos valstybei deramus simbolius.
– Su vandalo Mariaus Ivaškevičiaus knyga yra pašiepti (paniekinti, …) partizanai, neišjungtai (iš politikos) burokevičininkų komunistei Daliai Grybauskaitei bendrininkaujant.
– Vyriausiam valstybės ginkluotųjų pajėgų vadui Gitanui Nausėdai ir visiems kitiems prezidentams tinka tai?
– Visi kiti tyli dėl bjaurių pašaipų ir patyčių iš partizanų?
– Nei vienas prezidentas nenori pastatyti į vietą niekingos komunistės Dalios Grybauskaitės ir vandalo Mariaus Ivaškevičiaus, o renginyje dar puikuojasi greta?
– Absurdas. Pavojus Tautai bei Lietuvai, kai tokie menkystos prezidentai.
Nebuvo ir nėra Lietuvos naudai dirbančių prezidentų. Katastrofa.
– registracija.valdovurumai.lt/dj7zmxn2
Šiuo adresu galima užsiregistruoti į dokumentinio filmo apie išeivius iš Lietuvos peržiūrą Valdovų rūmuose, rengiamą šiandien (trečiadienį), 18 val.
„Studio Nominum” dokumentinio filmo „Kelionės namo“ peržiūra (rež. Ramunė Rakauskaitė, Lietuva, 2019)
2021 m. liepos 07 d., trečiadienis, 18.00–19.00 val.
Prašome registruoti kiekvieną asmenį atskirai
Kaip supratau, tai turėjo pr. metais įvykti?
– dpoezija.lt/lt/dpoezijos-saltinis/programa
– dpoezija.lt/lt/dpoezijos-saltinis/apie
Šeimų popietė –
– dpoezija.lt/lt/dpoezijos-saltinis/amatai
(kažin, dpoezijos simbolio – ant gitaros tupinčio varno vardas ar ne Juonis?)
Nežinau, tai sutapimas ar ne, bet vakar buvau beveik visai atkirsta (lokdauninta, kaip lietuviškai sakytų Pajūrietis) nuo interneto. Neleido lankytis puslapiuose ir svetainėse, kur buvo apie Mindaugines, LRT rodytos iškilmės prie prezidentūros, arba kur rašo apie šiuo metu karštas temas. Stringa ir viskas. Iš laikraščių labiausiai Respubliką skaitant puolė, bet ir kituose tik kai kuriuos straipsnius skaityti leido.
Galiausiai ne tik nerodė, neatidarė tų puslapių, bet ir patį kompiuterį, kuris man už TV tarnauja, visai išjungė ir net ir po pertraukos įjungti neleido. Šiandien pavyko įjungti, bet į internetą neleidžia.
Patikrinau CERTe (senas pavadinimas) – nieko neranda, bet birželį buvusio puolimo pėdsakus mato.