Nuo liepos 1 d. įsigalioja Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimai, sudarantys teisinį pagrindą kultūrinio švietimo veiklas priskirti prie valstybės archyvų atliekamų funkcijų.
Vyriausybė pritarė valstybės archyvų nuostatų papildymams, kuriuos parengė Kultūros ministerija, įgyvendindama Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisas, sukuriančias teisines prielaidas skatinti valstybės archyvų veiklos pažangą ir jų teikiamų paslaugų plėtrą.
Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės naujojo archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Kauno regioninio valstybės archyvo, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo, Šiaulių regioninio valstybės archyvo ir Vilniaus regioninio valstybės archyvo nuostatai papildyti svarbia kultūrinio švietimo funkcija.
Valstybės archyvai ir iki šiol rengdavo parodas, vykdė įvairias švietėjiškas veiklas, tačiau šios funkcijos nebuvo įtvirtintos įstatyme. Šis pakeitimas leis, pasitelkus šiuolaikines technologijas, tapti dar labiau prieinamiems visuomenei.
Valstybės archyvų pareiga kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti nacionalinį dokumentų fondą susiejama su kultūriniu švietimu, išskiriant ją kaip vieną iš pagrindinių funkcijų ir savarankišką dokumentų garsinimo būdą.
Tai leis valstybės archyvams toliau koja kojon žengti su laiku ir, pasitelkus šiuolaikines technologijas, tapti dar labiau prieinamiems visuomenei.
Šiuo metu Lietuvos valstybės istorijos archyvas visuomenę kviečia į archyvo gimtadieniui skirtą parodą „Archyvui 170 metų (1852–1944 m.)“.
Joje pristatomi dokumentai susiję su archyvo veikla nuo jo įkūrimo iki 1944 metų. Parodoje eksponuojami dokumentai, kuriais 1852 m. balandžio 2 d. buvo įsteigtas Senųjų aktų centrinis knygų archyvas Vilniuje.
Į archyvą turėjo būti surinktos senųjų aktų knygos nuo seniausių laikų iki 1799 m.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas virtualios parodos „Lietuvos žemės reformai – 100 metų“ pagrindu parengė stacionarią parodą archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje.
Parodoje pristatomi Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos ir Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento fondų dokumentai, reformą iliustruojantys žemės įstatymai, jų projektai, praktinę reformos pusę liudijantys dokumentai.
Ši paroda išsiskiria eksponuojamų dokumentų vaizdingumu – dalį parodos sudaro dvarų parceliacijos bei kaimų išskirstymo viensėdžiais planai.
Joje atskleidžiamas sudėtingas Lietuvos žemės reformos įgyvendinimo kelias, pateikiamos įvairios reformos vykdymo žinios, tipiniai blankai, žemės reformos rezultatai.
Minint Romo Kalantos susideginimo ir jo laidotuvių dieną prasidėjusių manifestacijų 50-ąsias metines, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė parodą apie 1972 m. gegužės mėnesio įvykius Kaune, vadinamus Kauno pavasariu.
Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale pristatoma stacionari dokumentų paroda „Dzūkijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai“.
Parodos lankytojai kviečiami susipažinti su dokumentais, pasakojančiais Dzūkijos kultūrinio gyvenimo istoriją.
Klaipėdos regioninis valstybės archyvas kviečia lankytojus į archyve eksponuojamą archyvinių dokumentų, atvirukų ir albumų parodą „Laivai Klaipėdoje“.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas pristato parodą „Iš Panevėžio švietimo istorijos“. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio švietimo raidą sovietmečiu.
Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Panevėžio, 1944 m. liepos 21 d. į miestą įžengusi sovietų kariuomenė daugelio mokyklų patalpas pavertė karo ligoninėmis, todėl naujų mokslo metų pradžia švietimo darbuotojams tapo nemenku iššūkiu.
Stigo visko: patalpų, mokymo ir rašymo priemonių, baldų, mokiniams – avalynės ir šiltų drabužių. Tais metais mokyklos darbą pradėjo spalio 2 d.
Nepaisant to, Panevėžyje veikė 10 pradinių mokyklų, 2 gimnazijos, Mergaičių bei Rusų progimnazijos, kūrėsi naujos mokyklos.
