Vyriausybė 2014 m. liepos 2 dienos posėdyje nutarė sutikti, kad būtų pertvarkyti valstybės archyvai, siekiant sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė sutikti, kad būtų reorganizuoti prijungimo būdu: Lietuvos literatūros ir meno archyvas, prijungiant jį prie Lietuvos valstybės naujojo archyvo; Alytaus apskrities archyvas, Marijampolės apskrities archyvas, prijungiant juos prie Kauno apskrities archyvo; Tauragės apskrities archyvas, Telšių apskrities archyvas, prijungiant juos prie Klaipėdos apskrities archyvo; Panevėžio apskrities archyvas, prijungiant jį prie Šiaulių apskrities archyvo; Utenos apskrities archyvas, prijungiant prie Vilniaus apskrities archyvo.
„Norėčiau pabrėžti, kad visi prijungiami archyvai, kaip struktūriniai padaliniai, liks savo vietose, atliks tas pačias funkcijas. Iš esmės pakeitimu siekiama, kad bet kokios pertvarkos metu sutaupytos darbo užmokesčio lėšos būtų skirtos specialiosios archyvinės veiklos pareigybėms finansuoti ir darbuotojų, ypač tų, kuriems dėl reorganizavimo neišvengiamai prisidės papildomų funkcijų, darbo užmokesčiui didinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės archyvų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 2013 m. vidutinis darbo užmokestis valstybės archyvuose sudarė tik 1342 Lt. Didinant minimalų darbo užmokestį, jis netrukus pasieks archyvų specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimų lygį, nors šiems specialistams taikomi specialūs profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Pritarus valstybės archyvų pertvarkymui bus įgyvendinamas Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programoje nustatytas siekis didinti vykdomosios valdžios sistemos įstaigų efektyvumą, mažinti įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, skaičių.
Šia valstybės archyvų pertvarka siekiama kuo efektyvesnio valstybės archyvų darbo organizavimo, archyvų sistemoje mažinant įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą, skaičių ir tuo pačiu išsaugant valstybės archyvų tinklą administraciniuose-teritoriniuose vienetuose. Vietoje šiuo metu Lietuvoje veikiančių 15 valstybės archyvų po reorganizavimo pertvarkos liktų 4 specializuoti archyvai Vilniuje ir 4 regioniniai valstybės archyvai su teritoriniais padaliniais (filialais).
Po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų funkcijos – teisės aktų nustatyta tvarka kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti priskirtos Nacionalinio dokumentų fondo dalies dokumentus, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ir fizinių asmenų perduotus dokumentus, iš kitų valstybių gautus susijusius dokumentus ar jų kopijas; atlikti kitas susijusias įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas veiklas.
Susiję straipsniai:
- Vyriausybė pritarė Lietuvos kultūros tarybos steigimui
- Vyriausybė pritarė greitesniam vaistų patekimui į Lietuvos rinką
- Iš užsienio sugrąžinamas Lietuvos diplomatijos archyvas
- Tarptautinės archyvų dienos proga lankytojai prisilietė prie senųjų dokumentų (nuotraukos)
- Vyriausybė pritarė ketinamam statyti Modernaus meno centrui suteikti valstybei svarbaus kultūros objekto statusą
- Po Lukiškių aikšte ateityje galėtų atsirasti automobilių stovėjimo aikštelė
- Po Lukiškių aikšte bus požeminė automobilių stovėjimo aikštelė
- Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
- Sprendimas dėl ambasadorių Vengrijoje ir Azerbaidžane atšaukimo – paskelbtas
- Vyriausybė nepritaria siūlymui daliai mokytojų leisti gauti pensiją sulaukus 55 metų
