Birželio 29 d. žinomam Lietuvos esperantininkui, Mažosios Lietuvos žinovui ir tyrinėtojui, aktyviam visuomenės veikėjui Vyautui Povilui Šilui sukako 85-eri.
Graži sukaktis ir puiki proga apžvelgti jo gyvenimo kelią ir nuveiktus darbus.
Vytautas Šilas gimė 1937 metais birželio 29 d. Šiauliuose. Nuo 1948 m. gyvena Vilniuje. 1967 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą ir įgijo radiofiziko profesiją.
Ilgus metus dirbo tuometinėje Radijo komponentų gamykloje, vėliau tapusioje AB „Vingis“.
Nors Vytautas Šilas buvo inžinierius ir neturėjo humanitarinio išsilavinimo, tačiau daugiausiai nuveikė būtent humanitarinėje srityje.
Visą gyvenimą jį lydėjo ir tarpusavyje konkuravo dvi veiklos ir netgi dvi aistros – t.y. tarptautinė Esperanto kalba ir Mažoji Lietuva. Ir labai sunku pasakyti, kurioje srityje jis nuveikė daugiau. Abiejose – nuopelnai milžiniški.
Šiame straipsnyje apžvelgsiu tik vieną Vytauto Šilo veiklos pusę – esperantiškąją. Nuopelnus Mažosios Lietuvos srityje aptars kas nors kitas, labiau gabus šioje sferoje žmogus.
Vytautas Šilas tarptautine Esperanto kalba susidomėjo 1956 metais radęs tarp savo dėdės Antano Šilo knygų Adolfo Klimo Esperanto kalbos vadovėlį.
Nuo to laiko taptautinė Esperanto kalba ir esperantininkų veikla jį lydi nuolat.
Lietuvos esperantininkai turėtų džiaugtis ir didžiuotis savo gretose turėdami tokį žmogų. Jam ištisus dešimtmečius teko dirbti tais nelemtais tarybiniais laikais, kuomet užsiimti esperantininkų veikla buvo labai nedėkingas dalykas.
Nes 1940 metais kartu su okupacija į Lietuvą atėjo ir neigiamas šleifas apie Esperanto ir esperantininkus.
Blogiausiu atveju tai buvo taip vadinami liaudies priešai, o geriausiu – minkšti disidentai ir įtartini asmenys. Esperantininkai buvo tik toleruojami, jokiu būdu jų veikla nebuvo skatinama, o visaip ribojama.
Tokiomis aplinkybėmis Vytautui Šilui ir jo kartos žmonėms teko dirbti, kartais panaudoti mažas ir dideles gudrybes, laviruoti, kad nebūtų pakenkta ir taip oficialiai nemėgiamam esperantininkų sąjūdžiui.
Buvome lojalūs valdžiai ne dėl to, kad tai mums patiko, o tam, kad galutinai nesužlugdytume ir taip dirbtinai slopinamo esperantininkų sąjūdžio.
Ir štai tokiomis aplinkybėmis Vytautui Šilui pavyko nuveikti gana daug ir daugelį dalykų padaryti pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Tarybų Sąjungoje.
1964 metais jis surengė 3-iają Pabaltijo esperantininkų stovyklą Veisiejuose ir jos metu pasiekė, kad miestelyje dvi gatvės buvo pavadintos Esperanto ir L. Zamenhofo vardais.
Tiesa vėliau respublikinei valdžiai tai nepatiko ir Esperanto gatvės pavadinimas buvo panaikintas.
1967 metais Vytautas Šilas Kaltanėnuose, Ignalinos rajone surengė alternatyvią vien tik jaunimui skirtą esperantininkų stovyklą, kuri tapo visos tuometinės Tarybų Sąjungos jaunimo esperantininkų stovyklų pradžia.
Būtent Vytautas Šilas 1961 metais Vilniuje įkūrė pirmąjį jaunimo esperantininkų klubą „Juneco“ (Jaunystė), kuris sėkmingai gyvuoja iki šių dienų, ir ilgus metus pats jam vadovavo.
Jis suprato skirtingus kartų poreikius, mokėjo dirbti su jaunimu.
Būtent Vytautui Šilui pavyko pasiekti, kad Lietuvoje 1962 ir 1972 metais būtų išleistos dvi vinilinės plokštelės su dainomis Esperanto kalba.
Pažymėtina, kad tuometinėje Tarybų Sąjungoje iš viso buvo išleistos tik trys tokio pobūdžio plokštelės – trečiąją po kelių dešimtmečių išleido ukrainiečiai.
1962 metais išleistoje plokštelėje lietuvių liaudies dainas įdainavo maestro Virgilijus Noreika. 1972 metais – žymiausi lietuvių estrados atlikėjai. Beje, visus tekstus į Esperanto kalbą išvertė Vytautas Šilas.
Vytautas Šilas buvo ir aktyvus radiomėgėjas ir pirmasis 1977 m. „samizdatu“ išleido Esperanto kalbos vadovėlį radiomėgėjams.
Vedė tarptautinės Esperanto kalbos mokymus.
Jis redagavo nelegalius esperantininkų periodinius leidinius „Kio, Kie, Kiam“ (Kas, Kur, Kada – 1973 – 1974 0) ir „Kurte“ (Trumpai – 1976 – 1979).
Jis buvo pirmasis tradicinių esperantininkų renginių – literatūrinio „Muzo“ ir turistinio „Boatado“ – Valčių žygis Ignalinos ežerais sumanytojas ir rengėjas. Jis buvo geras rengėjas, turintis sveiko avantiūrizmo gyslelę.
Aktyviai dalyvavo tuometinio neoficialaus ir nelegalaus visos tuometinės Tarybų Sąjungos jaunimo esperantininkių sąjūdžio SEJM (Sovetia Esperantista Junulara Movado) veikloje, buvo jo pirmininku (1969 – 1971), sekretoriumi, valdybos nariu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsiskleidė jo kaip esperantininkų sąjūdžio Lietuvoje istorijos tyrinėtojo vaidmuo. Paskelbė straipsnių šia tematika.
2017 metais išleido monografinę knygą :„Zamenhofas istorinėje Lietuvoje“.
2005 metais išleistas jo sudarytas Esperanto kalbos vadovėlis „Lernu Esperanton“ (Mokykis Esperanto).
Penkerius metus (2006 – 2010) buvo Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalo „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė) redaktorius.
Aktyviai reiškiasi žurnalistinėje veiklje. Nuo 2008 metų yra Tarptautinės esperantininkų žurnalistų organizacijos generalinis sekretorius. Taip pat vadovauja Lietuvos žurnalistų sąjungos esperantininkų klubui.
Į Esperanto kalbą išvertė keliasdešimt dainų tekstų, 2005 metais išleido dainynėlį „Litovaj popolkantoj „ (Lietuvių liaudies dainos) ir kitus. Taip pat parašė keliasdešimt originalių tekstų Esperanto kalba žinomoms melodijoms.
Dalyvavo keliuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose ir daugelyje kitų tarptautinių esperantininkų renginių.
2021 metais išleista išsami Vytauto Šilo – Mažosios Lietuvos tyrėjo, esperantininkų judėjimo istoriko, visuomenės vėikėjo, žurnalisto, vertėjo, esperantininko, inžinieriaus „Bibliografijos rodyklė“ (1961 – 2017).
Vytautas Šilas visada buvo tvirtas, su aiškia nepriklausoma ir savarankiška nuomone žmogus.
Palinkėkime jam geros sveikatos ir įveikti dar daug viršukalnių.
Gerb. Vytautas Šilas – labai daug nusipelnęs esperantininkų veiklai, Lietuvai: sano, krea sukceso!
Su širdingais linkėjimais gražaus jubiliejaus proga.