Atšilus orams aplink pasklinda gardus skrundančio maisto kvapas. Deja, prasidėjus kepsnių sezonui prasideda ir su tuo susiję nelaimingi atsitikimai. Kad išvengtume bėdų, svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kaip saugiai naudotis kepsnine.
Vėsus pavasaris atitolino maisto kepimo lauke pradžią, tačiau visa vasara dar prieš akis, todėl reikėtų būti atsargiems naudojantis kepsnine. Draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė pastebi, kad šašlykus ir žarijose keptas bulves dievinantys lietuviai naudodamiesi kepsnine kartais sulaukia ir skaudžių pasekmių.
Daug žmonių mėgsta kepti mėsą ant žarijų, tačiau tai daryti atokiau nuo namų, nestatyti kepsninės po medžiu ar stogo šlaitu. Nereikėtų leisti vaikams bei gyvūnams prieiti prie kepsninės bent vieno metro atstumu. Jie – labai judrūs, tad gali ne tik nusideginti ar susižeisti patys, bet ir nuversti kepsninę, o iškritusios žarijos – padegti žolę. Jokiu būdu negalima palikti grilio be priežiūros“, – sako M. Čebelienė.
Pasinaudojus kepsnine taip pat svarbu nepamiršti saugumo
Nors tiesiogiai su griliu susijusių žalų šią vasarą dar nebuvo registruota, tačiau šiemet gauta nemažai pranešimų, kuomet gaisras kilo dėl užsidegusios keptuvės su aliejumi, gruzdintuvės ar tiesiog ant ugnies palikto puodo. Šiemet draudikai registravo daugiau kaip 100 pranešimų dėl gaisrų sukeltos žalos, pernai per tą patį laikotarpį – daugiau kaip 120 pranešimų.
M. Čebelienė primena, kad naudojantiems ugnies uždegimo skystį reikia atkreipti dėmesį, jog būtų naudojamas tik specialiai tam skirtas skystis ir nereikėtų jo palikti šalia grilio. Nuo įkaitusios kepsninės gali įkaisti indas, kuriame laikomas skystis, ir įvykti sprogimas.
Galbūt ne visada apie tai pagalvojame, tačiau kepsninę saugumo sumetimais būtina išvalyti po kiekvieno kepimo. Ne tik pašalinti riebalus nuo grotelių, iešmų bei kitų kepimui naudojamų priemonių, bet ir apžiūrėti pačią kepsninę. Mėsai kepant iš jos teka riebalai, kurie patenka ant kepsninės paviršiaus, o riebalų sankaupos labai greitai užsidega, tad per kitą kepimą paprasčiausiai gali užsiliepsnoti ne anglys, o pati kepsninė.
„Visada baigus naudotis kepsnine reikia leisti anglims visiškai atvėsti ir tik tada jas išmesti. Praėjusiais metais registravome atvejus, kai būtent po kepsnių kepimo dar ne iki galo atvėsusias žarijas klientai susėmė į maišą, o šį išmetė į konteinerį, kuris vėliau užsidegė sukeldamas gaisrą. Vienu atveju tik aprūko fasadas, kitu atveju apdegė balkonas, o didžiausia žala, kuomet sudegė pusė namo“, – pasakoja M. Čebelienė.
Gaisrai kyla dėl keisčiausių priežasčių
Remiantis 2017-2021 m. Lietuvoje kilusių gaisrų statistika, per penkis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 5360 gaisrų, kuriuose žūsta 50 gyventojų. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 7 žmonės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paskaičiavo, kad pagrindinė gaisrų priežastis Lietuvoje – pašalinis ugnies šaltinis. Draudikų dažniausiai fiksuojama gaisrų priežastis – buityje naudojami elektriniai prietaisai arba pačios elektros instaliacijos gedimai.
„Praėjusį rudenį registravome neįprastą žalą, kuomet dar nebuvo įjungtas šildymas daugiabutyje. Moteris sugalvojo, naudodama dujinę viryklę, pasišildyti patalpas ir tuo pačiu išdžiovinti išskalbtus drabužius iškabinusi juos tiesiai virš viryklės su atvira ugnimi. Pasekmes galima nesunkiai įsivaizduoti. Laimė, įvykis greitai pastebėtas ir tik spėjus užsidegti drabužiams jie buvo užgesinti, o padaryta žala buvo nedidelė“, – apie gaisrų priežastis kalbėjo M. Čebelienė.
Ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad dėl galimo gaisro kilimo kaskart užkūrus grilį, netoliese turėtų būti gesintuvas ar bent jau didesnis indas su vandeniu.
