Pasaulis kiekvienais metais vis labiau pripažįsta, kad aplinkosaugos iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimas, netvarus vartojimas, gamtinių išteklių trūkumas daro didžiulę įtaką tiek pasaulio ekonomikai, tiek ir visų žmonių sveikatai.
Remiantis Europos ir JAV darbo statistikos duomenimis, numatoma, kad aplinkos apsaugos žinovų paklausa iki 2030 m. augs apie 10 procentų ir šis augimas bus spartesnis palyginti su kitų profesijų vidurkiu.
Rūpestis ir valstybei, ir verslui
„Aplinkos sektoriaus plėtros galimybės rodo didėjančią aplinkosaugos žinovų paklausą šiame sektoriuje, kurie savo profesines žinias gali pritaikyti valstybės, visuomenės ir verslo poreikiams, taip tarpininkaudami tarp valstybinių institucijų, privačių įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, prisidedančių prie darnios, aplinką tausojančios ir išsilavinusios visuomenės kūrimo“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas profesorius Audrius Dėdelė.
Anot jo, vienas iš svarbiausių iššūkių Europos Sąjungoje (ES) yra įtraukti darnų vystymąsi į įvairias ES strategijos dalis, siekiant kurti integruotą požiūrį į tvarų gamtos išteklių valdymą, darnią gamybą ir vartojimą, biologinės įvairovės apsaugą ir ekosistemų paslaugas.
„Lietuva taip pat įsipareigojusi gerinti aplinkos būklę ir yra numačiusi šalies aplinkos apsaugos viziją iki 2050 m. ir jos įgyvendinimo tikslus, kurie apima keturias pagrindines aplinkos apsaugos politikos sritis, susijusias su aplinkos kokybės gerinimu, gamtos išteklių darniu naudojimu ir atliekų tvarkymu, ekosistemų išsaugojimu ir klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių švelninimu.
Siekiant įgyvendinti nacionalinius ir tarptautinius darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos tikslus, keičiasi, griežtėja aplinkos apsaugos reikalavimai pramonei ir gamybos įmonėms.
Be to, vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kaip ir iš ko gaminys pagamintas, kas yra gamintojas, kokia jo reputacija“, – sako prof. A. Dėdelė.
Aštrėjant globalioms ir vietinėms aplinkos problemoms, aplinkosauginių bruožų įtraukimas į kasdieninę veiklą yra svarbus kiekvienai įmonei ar organizacijai, gamintojo socialinė atsakomybė tampa šiuolaikinių organizacijų kultūros ir konkurencingumo dalimi.
Rengia visapusiškus žinovus
Sudėtinėms aplinkos apsaugos padėtims valdyti reikia tinkamų mokslu ir geriausia praktika grįstų sprendimų, derinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius visuomenės vystymosi bruožus.
Dėl šių priežasčių didėja aplinkos apsaugos žinovų poreikis tiek valstybės ar savivaldybių institucijose, tiek privačiose pramonės, energetikos ir kitų sektorių įmonėse ar organizacijose.
Šiuo metu aplinkosaugos žinovų poreikį gali patenkinti VDU Gamtos mokslų fakultete (GMF) vykdoma Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos bakalaurų studijų programa, kuri rengia absolventus, gebančius dirbti aplinkos ir tarpdisciplininių mokslinių tyrimų srityse, turinčius žinių ir įgūdžių priimti darnaus vystymosi būdus atitinkančius sprendimus, derinant aplinkos, sveikatos, verslo ir socialinius interesus.
Aplinkos tyrimai yra vykdomi aukščiausio lygio laboratorijose, kuriose skirtingos mokslininkų grupės, susidurdamos su svarbiausiais šių dienų aplinkos apsaugos iššūkiais, ieško būdų ir sprendimų mažinti neigiamų aplinkos veiksnių poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.
Mokslininkai VDU GMF Aplinkotyros katedroje intensyviai tyrinėja klimato kaitos problematiką bei pagrindines priemones, kurios labiausiai gali prisidėti prie klimato kaitos lėtėjimo.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad priemonės, sutelktos vien į technologines naujoves ir jų veiksmingumo didinimą, dažnai neduoda lauktų rezultatų CO2 emisijų mažinime, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas būtent gyventojams.
Todėl įtraukiant ir studentus yra tiriamos ir namų ūkių klimato kaitos mažinimo galimybės bei klimatui palanki elgsena ir ją lemiantys veiksniai.
VDU Aplinkotyros katedros mokslininkų vykdytas projektas siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į mažiau taršias transporto priemones ir skatinti gyventojus rinktis darnesnius kelionės būdus, atskleidė, jog tik apie 11 procentų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų renkasi darnius kelionės būdus (ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu).
Tuo tarpu daugumoje Europos šalių aktyvūs kelionės būdai sudaro nuo 25 iki 35 procentų. Siekiant skatinti darnų judumą, labai svarbu užtikrinti tinkamą dviračių takų tinklą visame mieste.
Šiuo metu Kauno mieste vyksta intensyvi dviračių takų plėtra, o esami dviračių takai viršija 100 kilometrų.
Šiuo metu katedroje taip pat yra vykdomas tarptautinis „Athlete“ projektas, kuriame dalyvauja Kauno miesto vaikai.
Projekto metu žadama nustatyti kompleksinę parodą (transporto oro teršalų, UV spinduliuotės, tabako dūmų, mitybos, socialinių veiksnių ir miesto parkų) priklausomai nuo vaiko socialinės grupės, poveikį fizinei raidai, astmai, alergijoms ir psichologinės raidos sutrikimams, ir sukurti bendras aplinkos parodos ir sveikatos duomenų bazes.
Praktikos – aplinkai ir bendrakursiams pažinti
VDU Aplinkotyros ir aplinkosaugos specialybės studentai jau nuo pirmo kurso turi galimybę dalyvauti ekspedicinėse praktikose, kurios vyksta įvairiose Lietuvos vietose.
Šių praktikų metu ugdomas studentų holistinis požiūris į aplinką ir atskirų aplinkos dalių sąveiką. Studentai įgyja gebėjimus numatyti ir rengti aplinkos ir atskirų jos dalių (oras, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija) stebėjimus bei tyrimus, vertinti jų būklę bei analizuoti šių dalių tarpusavio ryšius, numatyti šiuolaikiškas aplinkos tvarkymo priemones, vertinti šių priemonių veiksmingumą.
Studentų laukia geologijos praktika (jos metu aplankomi keturi didžiausi ir įspūdingiausi Lietuvos karjerai), geomorfologijos praktika Aukštaitijos nacionaliniame parke, kompleksinės aplinkotyros praktika (studentai lankosi Lietuvos ekosistemose, renka vandens, dirvožemio, oro mėginius, analizuoja aplinkos užterštumą, vyksta į pramonės gamyklas, teršalų valymo įrenginius, aplinkos kokybę kontroliuojančias įstaigas, kur iš arčiau susipažįsta su savo specialybe ir būsimomis darbo vietomis) ir aplinkos inžinerijos praktika, kurios metu susipažįsta su vandens gavybos ir valymo technologijomis, oro taršos nukenksminimu, atsinaujinančia energetika, atliekų tvarkymu ir kitomis aplinkos išsaugojimui svarbiomis technologijomis, nes šių technologijų veikimo supratimas yra ypatingai svarbus būsimiems aplinkos apsaugos žinovams.
Po lauko darbų kiekvienas vakaras pavirsta į smagią vakaronę ir vienas kito pažinimo laiką – žaidimus, dainas ir dienos metu patirtų įspūdžių dalinimąsi.
Studijų programoms – aukščiausias įvertinimas
2022 metais VDU Aplinkotyros studijų krypties bakalauro ir magistrantūros programos buvo įvertintos tarptautinės žinovų komisijos iš Ispanijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos.
Abi studijų programos ir bakalaurų programa „Aplinkotyra ir aplinkos apsauga“, ir magistrantūros programa „Aplinkosaugos rengimas“ gavo aukščiausius balus septyniose vertinimo srityse.
Pasak VDU Aplinkotyros katedros vedėjo profesoriaus A. Dėdelės, žinovų grupė liko sužavėta išskirtinai stipriu bendradarbiavimu tarp studijų programos darbuotojų, socialinių partnerių ir absolventų.
„Socialiniai partneriai nuolat konsultuoja dėl tolimesnio programos vystymo, siūlo didelį stažuočių ir darbo praktikos pasirinkimą, padeda studentams pasirinkti baigiamojo darbo temas, bei palaiko juos kaip vadovai rengiant ir ginant baigiamąjį darbą.
Dėstytojai palaiko glaudžius ryšius su socialiniais partneriais, užtikrindami akademinių tyrimų suderinimą su verslo tendencijomis ir rinkos lūkesčiais.
Socialiniai partneriai su studentais bei dėstytojais dalijasi „gerąja praktika“ ir „know-how“ žiniomis, skatina bendrus mokslinių tyrimų projektus, kviečia atlikti praktikas ir pajusti būsimos profesijos žavesį“, – teigia prof. A. Dėdelė.