Susidomėjimas studijomis Lietuvoje šiemet neatslūgo net ir mažėjant abiturientų skaičiui. Nors brandos atestatus gavusiųjų, palyginti su pernai, sumažėjo 2,6 tūkst. (iš viso išrašyta 26,1 tūkst. brandos atestatų), Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiais metais įsiregistravo vos pusantro šimto stojančiųjų mažiau negu pernai: šiemet 34 940, pernai – 35 116 pretendentų. Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26 789 (2018 m. – 27 269) norintieji studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose.
Nepaisant aukštesnių reikalavimų, taikomų siekiantiems nemokamo aukštojo mokslo, šių metų abiturientai juos įveikė netgi lengviau nei ankstesnių metų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei aukštųjų mokyklų nustatytus priėmimo reikalavimus atitiko 810 abiturientų daugiau nei pernai: šiemet – 9 979, 2018 m. – 9 169 jaunuoliai.
„Galima džiaugtis, kad į aukštąsias mokyklas pretenduoja geriau pasirengę abiturientai. Šiais metais stojantiesiems buvo taikomi aukštesni reikalavimai negu pernai: pirmą kartą skaičiuotas valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis, jis negalėjo būti mažesnis nei 40 iš 100 stojant į universitetus ir nei mažesnis nei 25 stojant į kolegijas, taip pat pirmą kartą atsižvelgta į metinių įvertinimų vidurkį. Tai stojantieji nesunkiai įveikė. Taip pat žymiai išaugo stojančiųjų šimtukininkų skaičius: šiemet pretenduoja per 2 tūkst. stojančiųjų, turinčių nors vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą – tai dešimtadaliu daugiau nei pernai ir penktadaliu nei užpernai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.
Viceministras pabrėžia, kad tikslūs skaičiai apie stojimo rezultatus bus aiškūs tik tuomet, kai stojantieji pasirašys sutartis su aukštosioms mokyklomis.
Preliminariais duomenimis, aukščiausiu pageidavimu dažniausiai nurodomos Verslo ir viešosios vadybos, Sveikatos mokslų studijų krypčių grupių programos, nors pastarųjų populiarumas kiek sumažėjo, lyginant su praėjusiais metais. Kolegijose pasirinkimo tendencijos išliko labai artimos praėjusiems metams, o universitetų sektoriuje kiek padidėjo trauka į socialinių mokslų studijų krypčių programas. Inžinerijos mokslus renkasi šiek tiek daugiau stojančiųjų nei pernai. Ir kolegijose, ir universitetuose sumažėjo susidomėjimas teise. Detali informacija pridėta lentelėse.
Siekiantieji universitetinio išsilavinimo pirmenybę teikia studijoms Vilniaus universitete. Populiarumu jau keletą metų nenusileidžia Medicinos studijų programa tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitete, tiek Vilniaus universitete. Nemažai stojančiųjų pirmuoju prioritetu renkasi Programų sistemų, Teisės, Psichologijos, Odontologijos studijų programas.
Prioritetą koleginėms studijoms teikiantys stojantieji prašymuose dažniausiai nurodo Kauno ir Vilniaus kolegijas. Pirmuoju prioritetu jie renkasi Tarptautinio verslo, Kosmetologijos, Estetinės kosmetologijos, Logistikos, Bendrosios praktikos slaugos studijų programas.
Kvietimai studijuoti stojantiesiems bus siunčiami liepos 26 d. iki 12 valandos. Juos stojantieji galės matyti prisijungę prie savo prašymo paskyros, taip pat kiekvienam internetu prašymą pateikusiam asmeniui bus siunčiami elektroniniai laiškai apie kvietimą studijuoti ir kita svarbi informacija.
Sutartys su pakviestaisiais studijuoti universitetuose ir kolegijose bus sudaromos nuo liepos 29 d. iki liepos 31 d. 17 valandos. Kai kurios aukštosios mokyklos suteikia galimybę sutartis sudaryti elektroniniu būdu. Šių mokyklų sąrašą galima rasti čia.
Pasibaigus pirmajam etapui stojantieji bus kviečiami dalyvauti antrajame pagrindinio priėmimo etape. Jame, kitaip nei anksčiau, savo prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 12 val. galės teikti ir asmenys, nedalyvavę pirmajame etape.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad stojantysis, pasirašęs studijų sutartį į valstybės finansuojamą vietą ar valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija, net ir nutraukęs ją pirmojo etapo metu, antrajame etape galės pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą.
Visą informaciją apie bendrąjį priėmimą galima rasti LAMA BPO tinklalapyje.
Studijų krypčių grupių populiarumas
Pagal pirmąjį prioritetą universitetuose | ||
Studijų krypčių grupė | Santykinė stojančiųjų dalis 2019 m., % | Santykinė stojančiųjų dalis 2018 m., % |
| Socialiniai mokslai | 18,83 | 15,4 |
| Sveikatos mokslai | 15,62 | 16,31 |
| Verslo ir viešoji vadyba | 12,6 | 11,95 |
| Informatikos mokslai | 10,19 | 11,08 |
| Inžinerijos mokslai | 9,39 | 9,26 |
| Humanitariniai mokslai | 8,32 | 9,96 |
| Menai | 6,02 | 6,22 |
| Teisė | 4,71 | 5,46 |
| Gyvybės mokslai | 2,55 | 2,82 |
| Ugdymo mokslai | 2,38 | 2,51 |
| Sportas | 2,26 | 1,77 |
| Žemės ūkio mokslai | 1,69 | 1,56 |
| Fiziniai mokslai | 1,62 | 1,68 |
| Matematikos mokslai | 1,6 | 1,41 |
| Veterinarijos mokslai | 1,16 | 1,37 |
| Technologijų mokslai | 1,05 | 1,24 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
Pagal pirmąjį prioritetą kolegijose | ||
Studijų krypčių grupė | Santykinė stojančiųjų dalis 2019 m., % | Santykinė stojančiųjų dalis 2018 m., % |
| Verslo ir viešoji vadyba | 28,32 | 28,95 |
| Sveikatos mokslai | 23,03 | 23,18 |
| Inžinerijos mokslai | 17,36 | 17,28 |
| Socialiniai mokslai | 8,38 | 6,88 |
| Informatikos mokslai | 7,34 | 7,8 |
| Menai | 3,93 | 3,67 |
| Ugdymo mokslai | 3,22 | 3,7 |
| Technologijų mokslai | 3,03 | 3,49 |
| Teisė | 1,75 | 1,89 |
| Humanitariniai mokslai | 1,27 | 1,18 |
| Žemės ūkio mokslai | 1,26 | 0,98 |
| Veterinarijos mokslai | 0,87 | 0,87 |
| Fiziniai mokslai | 0,23 | 0,13 |
| Iš viso: | 100 | 100 |
Valstybė elgiasi labai nelogiškai, per daug vietų skirdama socialiniams ir humanitariniams mokslams, o per mežai – biomedicinos, fiziniams ir technologijų mokslams.
Manau, kad dėl to kaltas įtakingos socialinių ir humanitarinių mokslų profesūros spaudimas. Kiek gi Lietuvai reikia politologų, teisininkų, sociologų, istorikų? O kiek jų paruošaima? Dauguma šiuos mokslus baigusių dirba ne pagal specialybę arba emigruoja.
Tuo tarpu biomedicinos, gamtos (apima ir tikliuosius) bei technologijų mokslams skiriama gerokai per mažai dėmesio. O šių mokslų vystymas tiesiogiai susijęs su valstybės pažanga, visuomenės gerove. Socialiniai mokslas valstybės lygio tikrai nepakels.
Lietuvoje vyksta kažkoks absurdas. Vaikų skaičius mažėja, o ir likę niekam nerūpi. Ar yra normali aukštojo mokslo strategija? Tikrai ne. Jei tokia būtų – tai studijuojančių socialinius ir humanitarinius mokslus ksiačius būtų mažinamas (skiriant GEROKAI mažiau vietų šiioms mokslo sritims), Kam lietuvai tiek teisininkų, politologų, vadybininkų ir t.t.? Gal tam, kad negavę darbo Lietuvoje emigruotų?
Apgailėtina sitaucija su biomedicinos, gamtos, technologijų mokslais. Teisa, norinčių studijuoti mediciną netrūksta, tačiau situacija sudėtinga, kalbant apie biologijos, matematikos, chemijos, fizikos, informatikos sričių studijų programas.
Sar liūdniau, kad nesurenkami šių sričių dalykiniai mokytojai. Tad perspektyvoje jos bus dėtomos dar prasčiau.
Apgailėtina. Valdžia turėtų labiau diferencijuoti mokslo sritis (vienas skatinant, o kitų populiarumą net ir kažkiek slopinant).
Vaikai yra tingūs, dauguma tiesiog tingi studijuoti tikliuosius mokslus, todėl renkasi lengvesnius – socialinius ir humanitarinius. Bet ką daro valstybė? Ar siekia kaip nors keisti šią tendenciją? Deja, tikrai ne.