Operacija yra iššūkis kūnui, todėl jam reikia tinkamai pasiruošti. Dažnai šiuo sudėtingu laikotarpiu pacientą lydi jo artimieji, kurie rūpinasi jo sveikata. Chirurgas dalijasi patarimais, kaip padėti šeimos nariams pasiruošti laukiančiai operacijai ir kuo sparčiau atsigauti po jos.
„Nesvarbu, kokia operacija laukia, ar operuojama dėl onkologinės kilmės ar bendrosios chirurgijos patologijos kaip pilvo sienos išvaržos, svarbiausia yra komanda, kurią sudaro pacientas, gydytojas ir paciento šeima. Jei prieš operaciją ligonis yra prašomas laikytis tam tikros dietos, fizinio aktyvumo režimo, atsisakyti žalingų įpročių, ligoniui tai kur kas geriau sekasi daryti turint palaikymą iš šeimos. Vertinga gydytojo rekomendacijų laikytis drauge, motyvuojant vienas kitą“, – komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas Justas Žilinskas.
Prieš operaciją – visavertė mityba ir fizinis aktyvumas
Pasak pilvo chirurgo, prieš operaciją labai svarbu žmonėms būti fiziškai aktyvesniems – tris kartus per savaitę turėti kiek didesnį aktyvumą, pusvalandžio trukmės, ir, žinoma, nepamiršti nueiti rekomenduojamą žingsnių normą per dieną, t. y. 10 tūkst.
„Paskatinti ligonį pajudėti gali šeimos nariai kartu su juo vaikščiodami ar užsiimdami kita veikla, kurią leidžia jo sveikatos būklė. Taip pat šeimos nariai gali pasirūpinti sergančiojo visaverte mityba, į kuria įeitų visos reikiamos maistinės medžiagos. O esant poreikiui, kai žmogus nesuvalgo pakankamo maisto kiekio ir jam įtariamas ar nustatomas mitybos nepakankamumas, mitybą reikėtų praturtinti medicininės paskirties gėrimais, kuriuose yra baltymų, angliavandenių, riebalų, omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų, skaidulinių ir mineralinių medžiagų. Būtent baltymų – statybinės medžiagos – labiausiai reikia šiuo laikotarpiu“, – pataria chirurgas J. Žilinskas.
Subalansuota mityba ypač svarbi esant mitybos nepakankamumui, kai žmogus dėl ligos suvartoja nepakankamą maisto kiekį. Mitybos nepakankamumą parodo normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI) ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį.
„Priešoperacinio pasiruošimo tikslas – sklandus pooperacinis laikotarpis, kuris pacientui leistų sparčiau grįžti į normalų gyvenimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tiek ligonis, tiek jo artimieji žinotų, dėl kokios operacijos atvyksta, kiek laiko bus operuojama, kiek laiko gulės ligoninėje, ar operuos tą pačią, ar kitą dieną. Visa tai svarbu, kad nebūtų nereikalingo susijaudinimo tiek iš šeimos pusės, tiek iš paciento. Kai žino, ko tikėtis, tada pacientai patiria mažiau streso, o mažesnis jo lygis irgi prisideda prie to, kad jis greičiau ir geriau sveiksta“, – atkreipia dėmesį pilvo chirurgas.
Tarp didžiausių klaidų – badavimas
Pasak chirurgo J. Žilinsko, tarp klaidingų įsitikinimų, atėjusių iš senų laikų – įsitikinimas, kad prieš operaciją reikia nevalgyti kelias dienas ir tokiu būdu išsivalyti žarnyną.
„Jeigu chirurgas mano, kad reikės valyti žarnyną, tuomet jis ligonį į ligoninę paguldo iš vakaro prieš operaciją ir paruošia žarnyną. Pačiam logoniui savavališkai badauti tikrai nereikia, nes badavimas prieš operaciją yra netgi žalingas. Atvirkščiai – yra linkstama prie to, kad reikia stengtis, jog žmogus nebūtų išsekęs, tinkamai maitintųsi pagal savo sveikatos būklę“, – pažymi jis.
Pilvo chirurgas tęsia sakydamas, kad likus dviem valandom iki operacijos ryte logoniui įprastai skiriamas specialus gėrimas, praturtintas angliavandeniais tam, kad organizmas nebadautų ir nepatirtų streso.
„Jei operacija numatoma 8 val. ryto, tokius gėrimus skiriame išgerti vakare prieš operaciją, 22 val., ir ryte 5-6 val., nes iki operacijos dvi valandas nebegalima vartoti skysčių. Jei operacija numatyta popiet, visada ligoniui patariu prieš atvykstant į ligoninę ryte išgerti bent arbatos su cukrumi, kad organizmas patirtų kuo mažiau streso“, – aiškina chirurgas J. Žilinskas.
Anot jo, tos pačios taisyklės galioja ir po operacijos – reikia kuo anksčiau atsistoti ir pajudėti bei išgerti vandens. Tiesa, viskas priklauso nuo operacijos pobūdžio ir chirurgo rekomendacijų konkrečiam atvejui.
