Gegužės 17 d. Seime patvirtintas Finansų ministerijos dar kartą patobulintas 2022 metų valstybės biudžeto projektas. Kaip pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, šių metų biudžetas buvo tikslinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.
„Patobulintas biudžeto projektas parengtas siekiant sušvelninti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir sukeltos geopolitinės ir ekonominės krizės padarinius. Biudžeto projekte numatėme lėšų socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms.
Taip pat dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms: energinio kainų šoko amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Likusi atnaujinto biudžeto dalis nukreipta kritinės infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei ES lėšomis bendrai finansuojamiems infrastruktūros projektams“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Projektui perėjus visus derinimo ir tikslinimo etapus bei esminėms biudžeto tikslinimo sąlygoms nepasikeitus, buvo patikslinta Rezervinio fondo sąmata ir atlikti kiti nedideli perskirstymai, tačiau projektas iš esmės nepasikeitė nuo jo pristatymo balandžio 13 d.
Infliacijos pasekmių švelninimas ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas
Tikslintame šių metų biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Ši biudžeto projekto kryptis dalinai sutampa su balandžio pradžioje pristatytu to paties pavadinimo 2,26 mlrd. eurų priemonių paketu. Kadangi dalis paketo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.
Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.
„Siekiame apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią šiuo sunkiu metu, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą itin sparčiai išaugo energijos ir maisto prekių kainos. Todėl sparčiau didiname senatvės ir šalpos pensijas, mažiname dirbančiųjų apmokestinimą, plečiame šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir jų dydį. Toks kelias yra teisingesnis nei infliaciją tik pučiančios vienkartinės išmokos ar gavėjų pilna apimti nepasiekiančios mokestinės lengvatos“, – teigė finansų ministrė.
Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų iki 540 eurų numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Finansų ministerijos siūlymams, NPD per kiek daugiau nei metus padidėjo 35 proc.
Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugs 69 eurais.
Projekte taip pat numatyta didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirti per 30 mln. eurų, reikšmingai išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – planuojama dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, augs apie 15 procentų.
Išaugus energijos prekių kainoms, pagal ES karo komunikatą, verslui paramai numatoma 120 mln. eurų ir taip pat papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.
Pagalba karo pabėgėliams
Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 369,6 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms numatyti 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 14,6 mln. eurų.
Saugumas ir kritinės nacionalinės infrastruktūros palaikymas
Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte taip pat skiriamas didelis dėmesys prisitaikymui prie dėl tarptautinių sankcijų pasikeitusios ekonominės situacijos, numatant papildomas lėšas Lietuvos kritinės infrastruktūros išlaikymui ir saugumui.
Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui numatoma skirti 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai (patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms) planuojami 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui pagal Lietuvai priskirtas veiklos sritis – 1,9 mln. eurų skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Kiti projekto pakeitimai
Vyriausybės patvirtintame 2022 m. valstybės biudžeto tikslinimo projekte perskirstomi asignavimai tarp Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, skiriant 143 tūkstančius eurų nuo karo pabėgusių ukrainiečių gyvūnų vakcinavimui, ženklinimui, ligų profilaktikai.
Energetikos ministerijai 10,9 mln. eurų perskirstomi tarp jai priskirtų asignavimų, užsitęsusiam mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno pirkimui.
Kartu mažinant asignavimus Finansų ministerijai, papildomi 150 tūkst. eurų nukreipiami Generalinei prokuratūrai pastato Kėdainiuose perdangos ir stogo atstatymui po avarijos.
Statistikos departamentui šių metų I ketvirtį paskelbus 2021 m. Bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis, tikslinama Rezervinio fondo sąmata pervedant 43,4 mln. eurų bei koreguojamas skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.
Patikslintame projekte – pajamos ir deficitas nepasikeitė
Finansų ministerijos parengtame projekte biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc. arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete, nepasikeitė.
Taip pat nepasikeitė ir pirminiu projektu tikslinti asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane.
Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. eurų. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos – 1,9 mln. eurų.
Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos patobulintame biudžete didėja 90,1 mln. eurų.
Šiandien Seimo patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Už biudžeto tikslinimą balsavo 68 Seimo narių, prieš – 0, susilaikė – 23.
