Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio teisinį statusą.
Įstatymo projektu numatoma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiuoju Lietuvos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
Jame taip pat būtų konstatuojama, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Dokumento aiškinamajame rašte iniciatoriai pažymi, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai.
Pristatymo metu viena iš projektų iniciatorių Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra teigusi, kad šis įstatymas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje. „Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas įvertinti profesoriaus V. Landsbergio indėlį ir, tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti. Niekam nekilo abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo nepriklausoma ir savarankiškas valstybė. Šiandien puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą“, − yra pabrėžusi Seimo Pirmininkė.
1990–1992 metais galiojusiame Laikinajame pagrindiniame įstatyme nebuvo numatyta valstybės vadovo institucija, tačiau pagrindinis įstatymas numatė, jog aukščiausiasis Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios organas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o šios Tarybos posėdžiams pirmininkauja, vadovauja Tarybos Pirmininkas.
Taip pat pagrindinis įstatymas numatė, kad Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvai tarptautiniuose santykiuose.
Vytautas Landsbergis – labai klastingas Lietuvos priešas.
2003 sausio 23, seime,
Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą. Tai yra balsavo už bemaž didžiausios aferos įgyvendinimą pagal klaikią idėją – žemė užsieniečiams, o ne piliečiams.
2003 sausio 23-iosios aferistų bendrininkui Vytautui Landsbergiui dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu.
Vytautai Landsbergi, ant kelių, bjaurybe.
Jau 8 paskutinieji seimai – antikonstituciniai (n_e_l_i_g_i_t_i_m_ū_s), kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucijos 55 straipsniu, kai sąrašinių negali būti seime.
Lietuva artėja prie savo galutinio kracho ir galo. Nieko, Rusija vėl išmokys mylėti tėvynę, kai Lietuva vėl jau greitu metu bus įjungta į Rusijos sudėtį…
Kažkokia mažvaikystė. Visiems žinoma, kad pradžioje valstybės vadovo statuso nebuvo. Jis atsirado tik priėmus Konstituciją, kurioje parašyta, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jokių objektyvių kliūčių demokratinėje šalyje Landsbergiui kaip ir kitiems asmenims tapti Lietuvos Prezidentu nebuvo. Jo Prezidentu neišrinko laisva Tauta laisvuose rinkimuose. Tokia yra realybė.
Tokiu atveju Seimo sprendimas laikyti Landsbergį valstybės vadovu prieštarautų tiek to meto Tautos valiai, tiek demokratinio valdymo principams, įstatymo viršenybei ir netgi tame būtų galimas įžvelgti piktnaudžiavimo padėtimi valdžioje esant požymių.
Panašu, kad kartojasi tas pats kaip su Smetona. Šis, būdamas Valstybės tarybos pirmininku, nesant išrinkto Steigiamojo Seimo, jo įsteigtos Prezidento institucijos – tapo Lietuvos Prezidentu.
Ar ne tų veiksmų aidas dabar – yra su Landsbergiu. Manau už nuopelnus Landsbergiui – Tauta jam, kaip niekam kitam, yra su kaupu atsilyginusi.
Po aršios diskusijos Seimas pritarė projektui dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui
– diena.lt/naujienos/lietuva/politika/i-seimo-sale-grizta-projektas-del-valstybes-vadovo-statuso-v-landsbergiui-1078347
Galėjo būti beveik romantiška istorija apie mažą šalį, padariusią stebuklą. Deja, kažkam labai rūpi bent tokią dėmę ant mūsų Laisvės kovos užtraukti
Susidaro įspūdis,kad dabartinėje Baltarusijoje ( Gervėčiuose, Rimdžiūnuose, Giriose, Vainiūnuose, Balciškėse, Giriose, Pelesoje , aplink Brėslaują ir kitur) gyvenančių autochtonų lietuvių identiteto išlaikymas Lietuvos valdžiai nelabai svarbus- Baltarusijos valdžios sprendimu lietuviškose mokyklose bus mokoma rusiškai arba baltarusiškai. Lietuvos valdžios veiksmų šiuo klausimu nesimato. Matyt, V.Landsbergio statuso klausimas yra žymiai svarbesnis?
Seimui visų pirma derėtų imtis patvirtinti valstybės statuso aktais 1941 m. Birželio sukilimo Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo ir jo sudarytos Lietuvos Laikinosios vyriausybės faktą patvirtinančius dokumentus. Va, su šio sprendimo priėmimu Seimas jau vėluoja 30 metų.
Landsbergio reikalai asmeninės reikšmės, taigi sprendimo gali palaukti dar nors 100 metų.