Tęsinys. I dalis ČIA, II dalis ČIA, III dalis ČIA.
Vydūnas paliko mums tikrai dideles, reikšmingas ir gražias idėjas. Tai idėjos, kurios galėtų pakeisti mūsų gyvenimą, leistų sėkmingai gydyti savo socialines ir kitas ligas.
Tačiau vargu, ar galima teigti, kad šios idėjos tikrai tapo mūsų gyvenimo varikliu.
Kodėl?
Ar Vydūno idėjos kam nors paslaptis?
Ar Lietuvoje yra kas nors, kas apie jas negirdėjo?
Ar kam nors jos neprieinamos?
Tikrai ne!
Apie Vydūną pasakojama mokykloje, apie jį rašoma ir kalbama, leidžiamos jo knygos, vykdomi įvairūs projektai, tyrimai ir organizuojamos įspūdingos mokslinės konferencijos.
Vydūnas faktiškai tapo nacionaliniu simboliu.
Taigi jokiu būdu negalime manyti, kad šios idėjos nežinomos ar kam nors nepasiekiamos.
Tai ko trūksta?
Trūksta tokio pat „tilto“, kuris leistų ne tik žinoti ir suprasti Vydūno idėjas, bet ir pamatyti jas „dvasios akimis“, užduoti sau tuos pačius klausimus: „Ką jausčiau, jeigu gyvenčiau pagal šią tiesą? Ar būčiau laimingesnis, ar mano gyvenimas būtų prasmingesnis, įdomesnis?“
Atsakymas į tą klausimą būtų ne argumentų „už“ ir „prieš“ pasvarstymas, o „tiesos jausmas“ ir „praregėjimas“, apie kuriuos rašė Vydūnas.
Trys Viktoro Falkenhahno novelės kaip tik apie tai.
Jos neskirtos „paaiškinti“, „pailiustruoti“ Vydūno idėjoms. Jų tikslas – parodyti, kaip žmogus randa kelią į šias idėjas, kaip jos tampa „tiesa man“.
Svarbiausia novelėse yra būtent tai, kaip gyvenimas ir išgyvenimai skatina žmogų pažiūrėti į save ir gyvenimą „dvasios žvilgsniu“, kaip žmoguje gimsta ir stiprėja sugebėjimas tai padaryti, kaip tai įvyksta, kaip šis „dvasios žvilgsnis“ sukelia „praregėjimą“ ir parodo kelią į Vydūno tiesas. Ir kaip šis praregėjimas pakeičia žmogų ir jo gyvenimą.
4 Kelias į „praregėjimą“ yra pagrindinis visų trijų novelių turinys. Kiekviena iš jų rodo, kaip pagrindinė veikėja susiduria su gyvybiškai svarbia gyvenimo problema, rodo jos išgyvenimus, kurie veda link praregėjimo, kaip vėliau keičiasi ir jos mąstymas, ir jos gyvenimas.
Nė viena novelė „neagituoja“ už šias idėjas, neaptaria jų, nenurodo jų privalumų, nediskutuoja su jų oponentais. Jos apie ką kita – apie žmogaus sielą, einančią link šių idėjų.
Pagrindinė visų trijų novelių veikėja – septynerių metų mergaitė Ninka – dar „švari lenta“ – „tabula rasa“, ji tik pradeda gyventi ir vaikiškai džiaugiasi gyvenimu.
Dėl to jos susidūrimas su pamatinėmis gyvenimo problemomis ypač aštrus, o jos išgyvenimai bandant rasti jų sprendimą, kurie atveda ją prie Vydūno idėjų, ypač nuoširdūs.
Novelės labai skirtingos. Tačiau visų „šerdis“, „spyruoklė“, variklis yra tas pats.
Pirma, matome, kaip aštrėja ir didėja problema, su kuria susiduria mergaitė, kaip ji aptemdo jos gyvenimą.
Toliau matome, kaip tai atveda prie kulminacinio sprogimo – „praregėjimo“, kaip jis gimsta iš visų jos jausmų ir minčių, kaip problema ir gyvenimo logika atveda ją prie Vydūno idėjų.
(Bus daugiau)
