Gegužės 5 d., po ilgos ir sunkios ligos mirė gydytoja, buvusi Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga (LLKS) valdybos pirmininko pavaduotoja, laisvės kovų dalyvė, profesorė Regina Baužaitė-Parnarauskienė.
R. Parnarauskienė gimė 1934 m sausio 20 d., Nuotėnų k., Kelmės r., Julijos Vensevičiūtės ir Kazimiero Baužos šeimoje. Sovietinės okupacijos metais kaimas labai nukentėjo. Baušų šeimos vengdamos tremties, palikusios savo namus, gyveno įvairiose Lietuvos vietose. Jų sodybos buvo sunaikintos. Liko gyventi kaime tik Julijos ir Kazimiero Baužų šeima. Ji nuolat sovietų buvo persekiojama, nes nuo 1946 m iki partizaninio judėjimo pabaigos, čia rasdavo prieglaudą Lietuvos partizanai.
Būdama 12-os metų Regina tapo partizanų ryšininkė. Šeima tremčių metu nenakvojo namuose, slėpėsi, o pasibaigus tremčiai vėl grįždavo į namus. Nuo KGB persekiojimų daugiausia kentėjo Regina ir jos tėvelis. Reginai Kelmės KGB teko patirti ir tardymo kančias.
1945 metais, baigusi Paprūdžių pradinę mokyklą, įstojo į Kelmės gimnaziją, kurią baigė 1952 metais. Charakteristiką, stojant į Kauno medicinos institutą, išdavė Kelmės LKP sekretorius, kurioje buvo parašyta, kad ji kilusi iš buožių ir banditų šeimos.
Į išsvajotą institutą pavyko įstoti tik su padirbtais dokumentais. Baigusi institutą, 1958 m. pradėjo dirbti Joniškyje neurologe. 1962 m. įstojo į Vilniaus universiteto klinikinę ordinatūrą. Per du metus ją baigusi tapo Nervų ir psichikos ligų katedros asistente.
1970 m. apsigynė medicinos mokslų kandidato, o 1989 m. habilituoto daktaro disertaciją. 1990 metais jai suteiktas profesorės vardas.
R. Parnarauskienė yra paskelbusi per 300 mokslinių straipsnių, yra vadovėlio „Nervų ligos“, trijų monografijų bendrautorė, knygų apie specifines nervų ligas autorė. Yra išleidusi vaikams eilėraščių rinkinėlius.
Velionė buvo Lietuvos, Europos ir pasaulio neurologų bei Lietuvos insulto asaciacijos narė. Ilgus metus dirbo Vilniaus universiteto Neurologijos centre profesore.
Jai kaip partizanų ryšininkei ir už kitus patriotinius nuopelnus yra suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas. Yra apdovanota LLKS „Už Tėvynės laisvę“, Šv.Kazimiero ordinais, TS-LKD narė.
Amžinybėje besiilsintis jos vyras Juozas Parnarauskas – socialinių mokslų daktaras, laisvės kovų dalyvis. Jos sūnus Kęstutis Parnarauskas yra valstybės sienos apsaugos tarnybos majoras – komisaras, marti Alina – valstybės sienos apsaugos tarnybos kapitonė. Anūkai – Mindaugas yra trečio kurso studentas, o Jonas – abiturientas.
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga pareiškė nuoširdžią užjautą velionės šeimai ir artimiesiems.
Atsisveikinti su velione galima gegužės 6 d. nuo 16 val. šarvojimo salėje adresu M. K. Paco 4. Laidotuvės vyks gegužės 7 d. Karveliškių kapinėse, karstas išnešamas 11 val.
***
Keltas Reginos Baužaitės-Parnarauskienės eilėraščių iš http://partizanai.org:
DAUG DAR LIKO DAINŲ NEDAINUOTŲ
skiriu Birutės rinktinės partizanų vadui K. L.
Daug dar liko dainų nedainuotų
Apie tėviškę, mamą švelnių,
Daug širdies paslapčių neišduotų
Nesakytų ir žodžių meilių.
Tu ateik – Tau tyliai padainuosiu.
Tu ateik, kai Vakarė sušvis.
Juk žinai Tavęs vieno ilgiuosi,
Aš ilgiuosi dienas ir naktis.
Pasibelsi į langą trobelės,
Kad atverčiau užvertas duris.
Pasakysi: „Prailgo man kelias,
Bet tyli ir rami ši naktis“.
Gal ir tąkart parimę tylėsim,
Bet širdis viena kitą supras.
Meilės dainą švelniausią sudėsiu.
Žvilgsnis žvilgsnį tyriausią suras.
O ir rytmečio žaroms pakilus,
Nusiritus lašeliams rasos,
Iškeliausi mane Tu palikęs,
Nepalikęs tik meilės manos.
Ir kas vakarą Tu atskubėsi
Baltųjų beržų takeliu,
O aš lauksiu Tavęs ir ilgesiuos
Prie berželio, prie rūtų žalių.
Paklausyk, daug dainų padainuosiu
Apie tėviškę, mamą švelnių,
Paklausyk, kaip Tavęs aš ilgiuosi,
Paklausyk, paklausyk, mielas Tu.
1985 05 03
ŽALI BERŽAI
O jūs beržai, žali beržai,
Prie mano tėviškės parimę.
Jūs oškit tėviškei manai.
Tvirtai ją rankom apkabinę.
Ir, rodos , dar taip neseniai
Jus tėvas jaunus pasodino.
O jūs beržai, žali beržai,
Kiek paslapčių daug mano žinot.
Čia pirmą meilę sutikau,
Jaunystė čia mana prabėgo.
Todėl aš beržus pamilau,
Ošimą jų pamėgau.
Tad oškite, žali beržai,
Prie mano tėviškės parimę,
Jūs oškit. oškit kaip kadais
Jaunystei mano nenurimę.
1985 09 02
GIMTINĖ
Gimtine, gimtine, tu kaip saulė šviesi,
Kaip pavasario auštantis rytas.
Tu vienintelė mano paguoda esi,
Tavo žemė žvaigždėm nubarstyta.
Nepaliksiu, gimtine, tavęs,
Nepaliksiu nė žemės grumstelio.
Tavo sūnūs tau laisvę parneš –
Pasirinko jie karžygio kelią.
Daug jau krito sūnų dėl tavų spindulių.
O gimtine, mūs ir daina ir paguoda.
Į namus daug užžėlę kelių,
Ir naktis ir diena daug kam juoda.
Bet išauš ta diena – bus gimtinė laisva,
Kvies prie arklo pavasaris šaunų artoją,
O prie mokslo darbų kibs tvirtoji ranka,
Žengs tauta į svajotą rytojų.
1989 08 15
GIMTINĖ
Gimtine, gimtine, tu kaip saulė šviesi,
Kaip pavasario auštantis rytas.
Tu vienintelė mano paguoda esi,
Tavo žemė žvaigždėm nubarstyta.
Nepaliksiu, gimtine, tavęs,
Nepaliksiu nė žemės grumstelio.
Tavo sūnūs tau laisvę parneš –
Pasirinko jie karžygio kelią.
Daug jau krito sūnų dėl tavų spindulių.
O gimtine, mūs ir daina ir paguoda.
Į namus daug užžėlę kelių,
Ir naktis ir diena daug kam juoda.
Bet išauš ta diena – bus gimtinė laisva,
Kvies prie arklo pavasaris šaunų artoją,
O prie mokslo darbų kibs tvirtoji ranka,
Žengs tauta į svajotą rytojų.
1989 08 15
Parengta pagal Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos ir leidinio „Varpas“ redakcijos pranešimą ir partizanai.org
