Gegužės 1 d. įsigalioję Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) pakeitimai atneš nemažai pokyčių į autorių ir gretutinių teisių, turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų veiklos ir naujienų skleidimo sritis. Tai gali turėti įtakos ne tik naujienų portalams Lietuvoje, bet ir kasdieninėms vartotojų gaunamoms paslaugoms socialiniuose tinkluose. Nestebina ir tai, kad pokyčiai buvo sukėlę itin aršių diskusijų, dėl kurių įstatymo pakeitimai vėlavo beveik metus.
Palies nemažą dalį interneto vartotojų Lietuvoje
Pokyčių prireikė į nacionalinę teisę perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų, reguliuojančių naudojimąsi autorių ir gretutinėmis teisėmis, nuostatas. Jos turės įtakos transliavimo veiklai, kolektyviniam autorių teisių bei gretutinių teisių administravimui ir patiems autoriams, mat bus galima reikalauti papildomo atlyginimo, jei sutartas pradinis atlyginimas, lyginant su vėlesniu kūrinių panaudojimu ir su juo susijusiomis pajamomis – neproporcingai mažas.
Taip pat direktyvų nuostatos turės įtakos tekstų ir duomenų gavybai, nes numatomas aiškus leidimas be autoriaus sutikimo šiuo tikslu atgaminti teisėtai prieinamus kūrinius.
Visgi kone įdomiausias yra direktyvos straipsnis, kuriuo apibrėžta turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjams taikoma atsakomybė. Anksčiau, remiantis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu, informacinės visuomenės paslaugas teikiantys subjektai neatsakė už neteisėtai skelbiamą informaciją, jei apie tai nežinojo. O sužinojus, kad informacija paskelbta neteisėtai, turėdavo imtis veiksmų šią informaciją pašalinti. Šis principas išliko, tačiau nuo šiol ir ATGTĮ numato papildomas minėtų teikėjų pareigas.
Saugodami ir suteikdami prieigą prie naudotojų įkelto turinio bei atlikdami turinio viešo paskelbimo veiksmą, teikėjai turės gauti saugomo turinio teisių turėtojo leidimą. Pavyzdžiui, naudotojui į socialinį tinklą „YouTube“ įkėlus vaizdo įrašą, „YouTube“ privalės pasirūpinti teisių turėtojo leidimo gavimu. Jei šio leidimo teikėjas negaus, jis atsakys už neteisėtą saugomo turinio paskelbimą.
Žinoma, yra šio reguliavimo išimčių. Atsakomybė nebus taikoma, jei teikėjas dėjo geriausias pastangas gauti minėtą leidimą, siekė užtikrinti saugomo turinio neprieinamumą turinio teisių turėtojui pateikus aktualios ir būtinos informacijos. Taip pat, jei gavęs pagrįstą pranešimą operatyviai ėmėsi veiksmų panaikinti prieigą prie saugomo turinio ir dėjo geriausias pastangas užkirsti kelią konkretaus saugomo turinio įkėlimui ateityje.
Ši situacija neišvengiamai palies ir Lietuvoje tokiomis turinio dalijimosi platformomis kaip „YouTube“, „Facebook“, „Instagram“ ar „Vimeo“ besinaudojančius fizinius asmenis ir verslus. Nors naujasis reguliavimas turėtų padėti užtikrinti aukštesnio lygio intelektinės nuosavybės apsaugą internete, teikėjai privalės peržiūrėti savo veiklos principus ir taikomas saugumo priemones, o tai gali neigiamai atsiliepti saviraiškos laisvei.
Baiminamasi, kad labiausiai tai pajus nepriklausomi kūrėjai, o tokie kūrybos žanrai, kaip apžvalgos ir parodijos, gali būti neproporcingai apriboti. Be to, teikėjai, siekdami sumažinti riziką, gali nustatyti griežtesnes naudojimosi jų platformomis taisykles. Dėl tinkamą apsaugą užtikrinančių priemonių ir naujų pareigų įgyvendinamo, neišvengiamai didės turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų sąnaudos, ką tiesiogiai ar netiesiogiai galimai pajus ir šių paslaugų naudotojai.
Plečiamos naujienų portalų valdytojų teises
Perkėlus direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, ATGTĮ apibrėžtas naujas gretutinių teisių objektas – elektroninis spaudos leidinys. Tai elektroninėje laikmenoje įrašytas ir bet kurioje laikmenoje anksčiau paskelbtas bendro pobūdžio ar specializuotas laikraštis, žurnalas ir kitoks bendrą pavadinimą turintis reguliariai atnaujinamas daugiausia iš publicistikos kūrinių sudarytas rinkinys. Taip pat – plačiajai visuomenei teikti naujienas ir informaciją skirta internetinė svetainė, kurią publikavo, kontroliuoja ir už kurią redakcinę atsakomybę prisiima leidėjas. Kitaip sakant, į šią kategoriją patenka ir didieji šalies naujienų portalai, pavyzdžiui, „15min“, „Delfi“, „Verslo Žinios“ ir kiti.
Minėtiems leidėjams suteikiama išimtinė teisė leisti ar uždrausti informacinės visuomenės paslaugų teikėjams kopijuoti leidinius ar jų dalis. Naujasis reguliavimas leidėjams suteiks aukštesnio lygio apsaugą – įsigaliojus naujajai ATGTĮ redakcijai, straipsniai ar kitos elektroninės spaudos publikacijos tapo saugomos kaip atskiras gretutinių teisių objektas, net jei tokio leidinio nelaikytume originaliu literatūros kūriniu ar kitu autorių teisių objektu.
Taip pat leidėjams, tikėtina, taps lengviau gauti papildomų pajamų. Dėl sklaidos kanalų skaitytuvių (angl. news aggregators) ir žiniasklaidos stebėsenos paslaugų paplitimo mažėja naudojimasis naujienų portalų paslaugomis, todėl naujienų portalams sunkiau sekdavosi susigrąžinti savo investicijas.
Įgyvendinus naująjį reguliavimą turėtų mažėti publikacijų naudojimo nemokant atlyginimo leidėjams, kadangi pastarieji turės galimybę licencijuoti savo turinį ir iš to uždirbti. Tiesa, verta paminėti, kad elektroninės spaudos leidėjų teisės nebus taikomos, kai spaudos leidiniai naudojami privačiais ar nekomerciniais tikslais, hipersaitų įterpimo atvejais, ar naudojant iki 125 spaudos ženklų siekiančias ištraukas.
Priėmus ir nacionalinėje teisėje įgyvendinus teisės aktų pakeitimus, bus keliami su nuostatų taikymu susiję klausimai. Tikėtina, kad bus sprendžiamas ne vienas su naujuoju reguliavimu susijęs ginčas, laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimų. Dabar lieka tik palinkėti, kad teisių turėtojai, kūrinių bei kitų objektų naudotojai ir kiti rinkos dalyviai bendradarbiautų, o ginčų būtų kuo mažiau.
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Sidas Sokolovas
Antraštė; da, da, kosniotsia, kosniotsia! Och, kak kosniotsia, priamo užas kakoi to!