Ketvirtadienis, 7 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

Romualdas Ozolas, www.rofondas.lt, www.alkas.lt
2022 04 17 08:28
2
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų visų ateitis viena: demokratinis XXI amžiaus pasaulis. Todėl arba jis bus, arba mūsų neliks.

Pasaulio demokratizuoti nebus įmanoma, kol nebus demokratizuota Rusija. Demokratizuoti Rusijos nepavyks, kol ji iš eurazijinės netaps europine valstybe.

Europine valstybe Rusija netaps tol, kol nuo jos neatsiskirs Ukraina kaip nepriklausoma valstybė. Greta Lenkijos tapdama antra laisva didžiąja slavų valstybe, Ukraina galėtų sunaikinti rusiškąjį imperializmą ir padėtų sukurti trečią tikrai laisvą slavų didvalstybę – Rusiją.

Vienai Rusijai to niekada nepavyktų padaryti – gera valia ilgaamžių imperinių tradicijų paprastai neatsisakoma, imperialistiniai siekiai paprastai yra sunaikinami panaikinus jų galimybes. Tai padaryti gali tik Ukraina, padedant visoms toms šitai suprantančioms ir kartu su Ukraina veikti galinčioms valstybėms.

Taip daug kam iš Lietuvos matosi Ukrainos dabartinė paskirtis ir galima jos istorinė lemtis.

Kokias mes matome tokios misijos realizavimo galimybes?

Pasaulio demokratizavimo labui daugiausia nuveikti galėtų, suprantama, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Tačiau, pirma, jose pačiose bręsta labai didelės ir ilgalaikės vidinės problemos. Antra, JAV pati tebevykdo nuosaikiausią imperializmo politiką ir būtų visai nieko prieš pasaulyje įvesti monokontrolės sistemą.

Trečia, šiandieninė JAV vadovybė neturi aiškios politikos buvusios TSRS atžvilgiu, nesiryžta finansuoti Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių laisvėjimo, tebelaikydama euroazijinę Rusiją arabų ir kinų pasaulių atsvara, nors toks Rusijos dominavimo metas istoriškai jau baigėsi. Ar sugebės persiorientuoti JAV?

Lemiama Vakarų Europos jėga vėl tampančios Vokietijos geopolitiniai interesai negali projektuoti laisvos ir stiprios Ukrainos, juo labiau trijų – Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos – slaviškų didvalstybių.

Dominavimo Europoje dėlei Rusija ir Vokietija galės greičiau sudaryti laikiną, imperinius persitvirtinimus garantuojančią sąjungą, kurios elementai jau dabar kyla į dienos šviesą. Tačiau per Europos Sąjungos struktūras ir jų veikimą ir iš Vokietijos mes tikimės ir laukiame paramos Ukrainai.

Lenkijos dominavimo Vidurio Europoje siekis nekelia abejonių nei artimesniems, nei tolimesniems kaimynams. Todėl suprantama, kad ji nors ir negalės neremti nepriklausomos Ukrainos įsitvirtinimo, neskubės padėti Ukrainai gesinti jos politinius gaisrus ar lopyti ūkio skyles.

Blogiausia, kad ta linkme nukreipiama ir istoriniais politinio aljanso ryšiais su Lenkija susijusi Prancūzija. Taigi Vakarų Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Skandinaviją, Ukrainai ir ateityje bus sunku rasti strategiškai į jos draugystę orientuotų partnerių.

Šioje situacijoje ypatingą reikšmę, tegul ir nedidelę, Ukrainai gali turėti Lietuva.

Kaip ir Ukrainos, Lietuvos nepriklausomybės neskubės remti nei Rusija, nei Lenkija, nei Vokietija. Tai suprantama: kaip ir prieš amžius, Lietuva yra ant strateginio Rytų ir Vakarų kelio, pačiame Europos geografiniame centre, Baltijos jūros rytų ir vakarų kampe.

Kas kontroliuoja tą vietą, tas kontroliuoja Europos Rytų ir Vakarų apykaitą. Lietuvoje visi įsitikinę, kad nepriklausoma Lietuva ją turi prižiūrėti pati.

Todėl vėl atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visiškai suprantamos yra jos naujų, praeities klaidų nebekartojančių ryšių su pasauliu paieškos, dėmesį visų pirma kreipiant į Baltijos šalių aljansą, įgyvendintą Baltijos Asamblėja, kuriama Baltijos Ministrų taryba ir Baltijos šalių prezidentų neinstitucionalizuotu pasitarimu.

Baltijos šalys laipsniškai integruojasi su Šiaurės šalimis. Baltoskandijos regionas – naujas Vakarų Europos integralumo segmentas – teigiamai vertinamas ir Europos Sąjungos kuluaruose kaip galima atsvara pernelyg dideliam Vokietijos įsigalėjimui.

Lietuvos susijungimas su Vakarų Europa per Baltijos ir Šiaurės šalis, arba „Šiaurės kelias“, su neramiu dėmesiu vertinamas visose pasaulinės politikos konstruktorių dirbtuvėse, šiandien jau yra akivaizdus faktas.

Dėl istorinių aplinkybių ir išliekančio interesų netapatumo lėčiau į Vakarų Europą tiesiamas „Pietvakarių kelias“ – per Vokietiją. Lietuva gerai supranta, kad, kintant politinei konjunktūrai Vokietijoje, gali būti iškeltas Karaliaučiaus krašto (Rytų Prūsijos, arba Prūsų Lietuvos) klausimas.

Sprendžiant jį pasaulio bendrijai, Lietuva niekada negalėtų sutikti su sprendimu Vokietijos naudai, nors tai kaip galimybė egzistuoja, ypač jei Vokietija įsigalėtų Europos Sąjungoje arba susikurtų Vokietijos ir Rusijos aljansas.

Prūsų Lietuvos jos dabartinėse Kaliningrado srities sienos statuso peržiūrėjimo Vokietijos naudai grėsmė vienija Lietuvos ir Lenkijos pastangas Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo, laisvos ekonominės zonos arba net atskiro valstybinio darinio sukūrimo linkme.

Tačiau aiškumo ir pasitikėjimo tarp Lietuvos ir Lenkijos tai nedidins. Pasirašoma Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis taip pat neatnešė laukto aiškumo Lenkijai išvengus paminėti buvusią Lietuvos rytų okupaciją (sutartyje su Rusija buvęs Lietuvos okupavimo 1940 metais faktas pripažintas).

Žinoma, tai nekliudys plėtoti daugiašalius santykius. Tačiau Lietuva faktiškai tik dabar užbaigia 1918–1921 metų Lietuvos ir Lenkijos karą, ir tūkstantmetės taikos, kurios iki šiol viltasi, ši sutartis Lietuvai nežada. Galimais neaiškumais ir trintimis, suprantama, visų pirma naudosis Rusija.

Būdama gyvybiškai suinteresuota kuo platesniais europiniais ryšiais ir kuo patikimesniais partneriais, Lietuva šiaurėje tai gali rasti Skandinavijos šalyse, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje, rytuose – nurimusiose Kaukazo valstybėse, o pietuose – Ukrainoje.

Lygiai tokie pat yra Ukrainos politinės geografijos interesai. Lietuvos ir Ukrainos aljansas nulemtas paties jų siekimo galutinai įsitvirtinti kaip nepriklausomoms valstybėms.

Nepriklausomybės įtvirtinimas abiejose šalyse leidžia ieškoti kitų bendrų veiksmų.

Labiausiai strategiškas ir Ukrainai, ir Lietuvai yra dujų ir naftos klausimas. Abiem atvejais Lietuva ir Ukraina turi tapti nepriklausomos nuo Rusijos energetinio diktato. Lietuvos apsisprendimas įrengti naftos terminalą, leidžiantį naftą Mažeikių gamyklai tanklaiviais parsiplukdyti Baltijos jūra, prijungia Lietuvą prie Šiaurės šalių apsirūpinimo sistemos.

Ukraina alternatyvas rusiškajai energetikai, matyt, strategiškai sėkmingiausiai galėtų gauti Islamo pasaulyje. Jo teikiamomis galimybėmis neabejotinai suinteresuota ir Lietuva. Matyt, Vidurio Europa, į kurią ilgainiui jungtųsi nuo Europos Sąjungos ir NATO atstumiamos buvusios vadinamosios liaudies demokratijos šalys, formuotųsi tiek, kiek siekdamos nepriklausomybės įtvirtinimo ūkio ir ekonomikos srityse tos šalys galėtų naudotis Pietų pusrutulio dujomis ir nafta, o ta įtaka šiaurę siektų tiek, kiek sparčiai Pietų dujotiekis ir naftotiekis kryptų Helsinkio link.

Dar viena svarbi, nuo Lietuvos Atgimimo metų susiformavusi prekybinės traukos kryptis į Turkiją ir arabų šalis galėtų būti išplėtota, jeigu „Via Baltica“ kelią, dabar nuo Lietuvos atkakliai sukantį Karaliaučiaus ir Vokietijos link, pavyktų per Lenkiją pratęsti žemyn, iki Atėnų. Europos šiaurės-pietų automagistralė yra vienas reikšmingiausių ne tik Europos ūkio, bet ir geopolitikos faktorių.

Todėl, jeigu Lietuva ir Ukraina mąsto apie rimtą bendradarbiavimą, jos turėtų galvoti ir apie šį ūkinius ir kultūrinius ryšius garantuojantį tarpvalstybinių santykių projektą. Nei Europos Vakaruose, nei – juo labiau – Rytuose pagalbos jam realizuoti tikėtis nebūtų verta. Tačiau Arabų ir Šiaurės šalyse – taip.

Neatmestina ir Baltijos ir Juodosios jūros gynybinio aljanso idėja. XXI amžius iškels daug visai naujų regioninių struktūrų – pereinamojo laikotarpio į galutinį pasaulio poimperinį būvį produktų. Vienas jų – aiškiai veikianti Vidurio Europa.

Atėjo metas, kai Vakarų ir Rytų blokams Europoje nepriklausančios šalys, užuot nuolankiai beldusios į nuolat prieš nosį užtrenkiamas „pertekliaus pasaulio“ duris, užuot baimingai saugojusios save nuo nuolatinių bandymų įtempti atgal į Rytų pasaulį, pasakytų sau ir kitiems, kad jos niekur nebėgioja, o susitaria ir padeda vienai kitai kurti jų saugos zoną – Vidurio Europą.

Kas nori, tegul supranta tai kaip „sanitarinį kordoną“ arba prieš Rytus, arba prieš Vakarus – jų valia. Mes tai matytume kaip mūsų pačių vienintelį garbingai užgyventą ir sukurtą pasaulį, mūsų istorijos ir ateities bendrumo lemtą pasaulį. Mums nebūtinos deklaruotos ar kitaip įteisintos sąjungos ar sandraugos. Nors galima būtų galvoti ir apie jas. Mums nebūtinos bendros sąjunginės sienos ir bendros valiutos. Todėl mums pakaktų tvirto žodžio ir pasitikėjimo, kad gindami savo nepriklausomybę būsime ne vieni.

Daug sunkumų teks įveikti tveriant Vidurio Europą. Tačiau supratimas, kad ji būtina, šiandien jau skina kelią į daugelio tų šalių sąmonę. Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje, ši mintis kaskart konkretesnė ir aiškesnė. Ir jeigu Lietuva ir Ukraina supranta, kad be jų šis darbas negali būti atliktas, – tai taip pat jau pusė darbo.

Demokratija suteikia laisvę kiekvienam žmogui ir šaliai. Tačiau dėl jos įtvirtinimo ir žmonėms, ir šalims teks dar labai rimtai padirbėti. Mes pasirengę, mes jau šiandien darome, ką galime.

Spausdinama iš rankraščio, 1994 m.

Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2020 Nr. 4(34)


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. URM apklausa: geriausi santykiai su Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Ukraina, Lenkija, o pagrindinis saugumo garantas – NATO
  2. Ukraina išslydo iš Europos Sąjungos rankų
  3. D. Grybauskaitė: Saugi ir demokratinė Ukraina – visos Europos interesas
  4. R. Ozolas. Kas su kuo ir dėl ko turėtų susitarti?
  5. R.Ozolas. Nuo ekonomikos smogikų iki ekonomikos iliuzionistų
  6. Z. Vaišvila. Baltijos kelio prasmė, Lietuvos būsena ir Ukraina (video)
  7. L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
  8. R.Ozolas. Pažadėsit, kas Lietuvai nepriimtina, – negrįžkite, nes būsite svetimi
  9. Z. Vaišvila. Liekame vieni prie skylančios geldos. Ir Ukraina taip pat? (video)
  10. G. Mažeikis. Putinas: Ukraina – „tai ne valstybė”
  11. Č. Iškauskas. Ukraina vėl slysta į meškos glebį?
  12. Rusijos „humanitarinės pagalbos“ vilsktinė vėl įsibrovė į Ukrainą
  13. Lietuva, Lenkija ir Ukraina kuria „Liublino trikampį“
  14. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  15. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  16. „Pasaulis ir Lietuva“: Lenkija dėmesio centre, Ukraina ginkluojasi, Landsbergis pagirtas JAV
  17. Europos tikslas: visuomenė be tautų, be lyčių ir be Dievo?
  18. Į Ukrainą išgabenta humanitarinės pagalbos siunta
  19. Lietuva ir Ukraina stiprina bendradarbiavimą energetikoje
  20. Baidenas prasitarė, kad JAV kariai bus pasiųsti į Ukrainą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Rūpestėlis says:
    3 mėnesiai ago

    Keturi karo Ukrainoje scenarijai: ar blogiausias iš jų jau neįmanomas? Diskusija Vilniaus klube
    – alfa.lt/aktualijos/lietuva/keturi-karo-ukrainoje-scenarijai-ar-blogiausias-is-ju-jau-neimanomas-diskusija-vilniaus-klube/251867/
    ,,Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad Vilniuje vėl viešosiose vietose plačiai girdima rusų kalba ir sostinė tampa demokratinių slavų centru – be Ukrainos pabėgėlių mieste kuriasi rusai ir baltarusiai, kurie buvo priversti arba savo noru paliko gimtąsias šalis. Todėl reikia galvoti, kaip juos integruoti į Lietuvos visuomenę, mokyti kalbos. “

    Atsakyti
    • Alančių kaimelis says:
      3 mėnesiai ago

      Rusiškumo gerokai sumažėjo 1992-1993 , išvedant orkų kariuomenę .Gi dabartinių atvykėlių palikuonys gali tapti LR priešais . Kas sprogdino londoniečius ~ 2004—2007 ?—Ten gimę arabų vaikučiai , iš ekonominių ir kitokių imigrantų šeimų .Mandagūs su kaimynais . Paslaugūs . Bet mėgo sprogdintą žmogieną .

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“

Prašoma ištirti Kaune mero ryšius

2022 07 07
Kaip padidinti galimybes išieškoti skolą iš fizinio asmens?

Parama Ukrainai – su PVM lengvata

2022 07 07
Rusijos putinas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

2022 07 07
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Rusijos invazija | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 05 12:00

2022 07 05
putinas ir lukašenka | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

2022 07 04
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 03 12:03

2022 07 03
Lietuviai apsiperka ilgiausiai, estai – pažangiausiai

Apsipirkti lietuviai vėl suka į Lenkiją

2022 07 03
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30

2022 07 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Suomijos ir Švedijos narystei NATO

2022 07 07
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Kaip gauti paskolą dirbant savarankiškai?

2022 07 07
Kuo ypatingos skirtingos šokolado rūšys?
Įvairenybės

Minime tarptautinę šokolado dieną

2022 07 07
Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis
Lietuvoje

Paprastus skaitiklius keis išmanieji

2022 07 07
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“
Lietuvoje

Prašoma ištirti Kaune mero ryšius

2022 07 07
Kaip padidinti galimybes išieškoti skolą iš fizinio asmens?
Naujienos

Parama Ukrainai – su PVM lengvata

2022 07 07
Vėjo jėgainių parke – simbolinė veiklos pradžia
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė energetikos įstatymų paketą

2022 07 07
Rusijos putinas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

2022 07 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar kai kas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Pakarklės gelbėjimas apie Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką
  • Saulės Vilna apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Papa Borgia apie R. Jankūnas. Propaganda ir melas apie COVID skiepus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Mindaugo Lietuva mums
  • Pritarta Suomijos ir Švedijos narystei NATO
  • Kaip gauti paskolą dirbant savarankiškai?
  • Minime tarptautinę šokolado dieną

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1873; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1340; komentarų: 41
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 824; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 691; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 644; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 594; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Prašoma ištirti Kaune mero ryšius

by Ditė Česėkaitė
2022 07 07
0
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“

Kauno miesto tarybos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), prašydami...

Skaityti toliau

Parama Ukrainai – su PVM lengvata

by Ditė Česėkaitė
2022 07 07
0
Kaip padidinti galimybes išieškoti skolą iš fizinio asmens?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad Europos Komisija leido valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, laikinai netaikyti PVM iš trečiųjų šalių importuojamiems...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 07
1
Rusijos putinas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Jungtines Valstijas, kad Vakarų šalių bandymai nubausti tokią branduolinę galybę kaip Rusija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar kai kas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Pakarklės gelbėjimas apie Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką
  • Saulės Vilna apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Papa Borgia apie R. Jankūnas. Propaganda ir melas apie COVID skiepus
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

Kitas straipsnis
Pavasarinis tvarkymasis: patarimai, kaip paprastai ir be rūpesčių susitvarkyti namus

Kaip lengvai atsisveikinti su nereikalingais daiktais?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai