Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

Romualdas Ozolas, www.rofondas.lt, www.alkas.lt
2022-04-17 08:28:11
2
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų visų ateitis viena: demokratinis XXI amžiaus pasaulis. Todėl arba jis bus, arba mūsų neliks.

Pasaulio demokratizuoti nebus įmanoma, kol nebus demokratizuota Rusija. Demokratizuoti Rusijos nepavyks, kol ji iš eurazijinės netaps europine valstybe.

Europine valstybe Rusija netaps tol, kol nuo jos neatsiskirs Ukraina kaip nepriklausoma valstybė. Greta Lenkijos tapdama antra laisva didžiąja slavų valstybe, Ukraina galėtų sunaikinti rusiškąjį imperializmą ir padėtų sukurti trečią tikrai laisvą slavų didvalstybę – Rusiją.

Vienai Rusijai to niekada nepavyktų padaryti – gera valia ilgaamžių imperinių tradicijų paprastai neatsisakoma, imperialistiniai siekiai paprastai yra sunaikinami panaikinus jų galimybes. Tai padaryti gali tik Ukraina, padedant visoms toms šitai suprantančioms ir kartu su Ukraina veikti galinčioms valstybėms.

Taip daug kam iš Lietuvos matosi Ukrainos dabartinė paskirtis ir galima jos istorinė lemtis.

Kokias mes matome tokios misijos realizavimo galimybes?

Pasaulio demokratizavimo labui daugiausia nuveikti galėtų, suprantama, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Tačiau, pirma, jose pačiose bręsta labai didelės ir ilgalaikės vidinės problemos. Antra, JAV pati tebevykdo nuosaikiausią imperializmo politiką ir būtų visai nieko prieš pasaulyje įvesti monokontrolės sistemą.

Trečia, šiandieninė JAV vadovybė neturi aiškios politikos buvusios TSRS atžvilgiu, nesiryžta finansuoti Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių laisvėjimo, tebelaikydama euroazijinę Rusiją arabų ir kinų pasaulių atsvara, nors toks Rusijos dominavimo metas istoriškai jau baigėsi. Ar sugebės persiorientuoti JAV?

Lemiama Vakarų Europos jėga vėl tampančios Vokietijos geopolitiniai interesai negali projektuoti laisvos ir stiprios Ukrainos, juo labiau trijų – Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos – slaviškų didvalstybių.

Dominavimo Europoje dėlei Rusija ir Vokietija galės greičiau sudaryti laikiną, imperinius persitvirtinimus garantuojančią sąjungą, kurios elementai jau dabar kyla į dienos šviesą. Tačiau per Europos Sąjungos struktūras ir jų veikimą ir iš Vokietijos mes tikimės ir laukiame paramos Ukrainai.

Lenkijos dominavimo Vidurio Europoje siekis nekelia abejonių nei artimesniems, nei tolimesniems kaimynams. Todėl suprantama, kad ji nors ir negalės neremti nepriklausomos Ukrainos įsitvirtinimo, neskubės padėti Ukrainai gesinti jos politinius gaisrus ar lopyti ūkio skyles.

Blogiausia, kad ta linkme nukreipiama ir istoriniais politinio aljanso ryšiais su Lenkija susijusi Prancūzija. Taigi Vakarų Europoje, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Skandinaviją, Ukrainai ir ateityje bus sunku rasti strategiškai į jos draugystę orientuotų partnerių.

Šioje situacijoje ypatingą reikšmę, tegul ir nedidelę, Ukrainai gali turėti Lietuva.

Kaip ir Ukrainos, Lietuvos nepriklausomybės neskubės remti nei Rusija, nei Lenkija, nei Vokietija. Tai suprantama: kaip ir prieš amžius, Lietuva yra ant strateginio Rytų ir Vakarų kelio, pačiame Europos geografiniame centre, Baltijos jūros rytų ir vakarų kampe.

Kas kontroliuoja tą vietą, tas kontroliuoja Europos Rytų ir Vakarų apykaitą. Lietuvoje visi įsitikinę, kad nepriklausoma Lietuva ją turi prižiūrėti pati.

Todėl vėl atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visiškai suprantamos yra jos naujų, praeities klaidų nebekartojančių ryšių su pasauliu paieškos, dėmesį visų pirma kreipiant į Baltijos šalių aljansą, įgyvendintą Baltijos Asamblėja, kuriama Baltijos Ministrų taryba ir Baltijos šalių prezidentų neinstitucionalizuotu pasitarimu.

Baltijos šalys laipsniškai integruojasi su Šiaurės šalimis. Baltoskandijos regionas – naujas Vakarų Europos integralumo segmentas – teigiamai vertinamas ir Europos Sąjungos kuluaruose kaip galima atsvara pernelyg dideliam Vokietijos įsigalėjimui.

Lietuvos susijungimas su Vakarų Europa per Baltijos ir Šiaurės šalis, arba „Šiaurės kelias“, su neramiu dėmesiu vertinamas visose pasaulinės politikos konstruktorių dirbtuvėse, šiandien jau yra akivaizdus faktas.

Dėl istorinių aplinkybių ir išliekančio interesų netapatumo lėčiau į Vakarų Europą tiesiamas „Pietvakarių kelias“ – per Vokietiją. Lietuva gerai supranta, kad, kintant politinei konjunktūrai Vokietijoje, gali būti iškeltas Karaliaučiaus krašto (Rytų Prūsijos, arba Prūsų Lietuvos) klausimas.

Sprendžiant jį pasaulio bendrijai, Lietuva niekada negalėtų sutikti su sprendimu Vokietijos naudai, nors tai kaip galimybė egzistuoja, ypač jei Vokietija įsigalėtų Europos Sąjungoje arba susikurtų Vokietijos ir Rusijos aljansas.

Prūsų Lietuvos jos dabartinėse Kaliningrado srities sienos statuso peržiūrėjimo Vokietijos naudai grėsmė vienija Lietuvos ir Lenkijos pastangas Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo, laisvos ekonominės zonos arba net atskiro valstybinio darinio sukūrimo linkme.

Tačiau aiškumo ir pasitikėjimo tarp Lietuvos ir Lenkijos tai nedidins. Pasirašoma Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis taip pat neatnešė laukto aiškumo Lenkijai išvengus paminėti buvusią Lietuvos rytų okupaciją (sutartyje su Rusija buvęs Lietuvos okupavimo 1940 metais faktas pripažintas).

Žinoma, tai nekliudys plėtoti daugiašalius santykius. Tačiau Lietuva faktiškai tik dabar užbaigia 1918–1921 metų Lietuvos ir Lenkijos karą, ir tūkstantmetės taikos, kurios iki šiol viltasi, ši sutartis Lietuvai nežada. Galimais neaiškumais ir trintimis, suprantama, visų pirma naudosis Rusija.

Būdama gyvybiškai suinteresuota kuo platesniais europiniais ryšiais ir kuo patikimesniais partneriais, Lietuva šiaurėje tai gali rasti Skandinavijos šalyse, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje, rytuose – nurimusiose Kaukazo valstybėse, o pietuose – Ukrainoje.

Lygiai tokie pat yra Ukrainos politinės geografijos interesai. Lietuvos ir Ukrainos aljansas nulemtas paties jų siekimo galutinai įsitvirtinti kaip nepriklausomoms valstybėms.

Nepriklausomybės įtvirtinimas abiejose šalyse leidžia ieškoti kitų bendrų veiksmų.

Labiausiai strategiškas ir Ukrainai, ir Lietuvai yra dujų ir naftos klausimas. Abiem atvejais Lietuva ir Ukraina turi tapti nepriklausomos nuo Rusijos energetinio diktato. Lietuvos apsisprendimas įrengti naftos terminalą, leidžiantį naftą Mažeikių gamyklai tanklaiviais parsiplukdyti Baltijos jūra, prijungia Lietuvą prie Šiaurės šalių apsirūpinimo sistemos.

Ukraina alternatyvas rusiškajai energetikai, matyt, strategiškai sėkmingiausiai galėtų gauti Islamo pasaulyje. Jo teikiamomis galimybėmis neabejotinai suinteresuota ir Lietuva. Matyt, Vidurio Europa, į kurią ilgainiui jungtųsi nuo Europos Sąjungos ir NATO atstumiamos buvusios vadinamosios liaudies demokratijos šalys, formuotųsi tiek, kiek siekdamos nepriklausomybės įtvirtinimo ūkio ir ekonomikos srityse tos šalys galėtų naudotis Pietų pusrutulio dujomis ir nafta, o ta įtaka šiaurę siektų tiek, kiek sparčiai Pietų dujotiekis ir naftotiekis kryptų Helsinkio link.

Dar viena svarbi, nuo Lietuvos Atgimimo metų susiformavusi prekybinės traukos kryptis į Turkiją ir arabų šalis galėtų būti išplėtota, jeigu „Via Baltica“ kelią, dabar nuo Lietuvos atkakliai sukantį Karaliaučiaus ir Vokietijos link, pavyktų per Lenkiją pratęsti žemyn, iki Atėnų. Europos šiaurės-pietų automagistralė yra vienas reikšmingiausių ne tik Europos ūkio, bet ir geopolitikos faktorių.

Todėl, jeigu Lietuva ir Ukraina mąsto apie rimtą bendradarbiavimą, jos turėtų galvoti ir apie šį ūkinius ir kultūrinius ryšius garantuojantį tarpvalstybinių santykių projektą. Nei Europos Vakaruose, nei – juo labiau – Rytuose pagalbos jam realizuoti tikėtis nebūtų verta. Tačiau Arabų ir Šiaurės šalyse – taip.

Neatmestina ir Baltijos ir Juodosios jūros gynybinio aljanso idėja. XXI amžius iškels daug visai naujų regioninių struktūrų – pereinamojo laikotarpio į galutinį pasaulio poimperinį būvį produktų. Vienas jų – aiškiai veikianti Vidurio Europa.

Atėjo metas, kai Vakarų ir Rytų blokams Europoje nepriklausančios šalys, užuot nuolankiai beldusios į nuolat prieš nosį užtrenkiamas „pertekliaus pasaulio“ duris, užuot baimingai saugojusios save nuo nuolatinių bandymų įtempti atgal į Rytų pasaulį, pasakytų sau ir kitiems, kad jos niekur nebėgioja, o susitaria ir padeda vienai kitai kurti jų saugos zoną – Vidurio Europą.

Kas nori, tegul supranta tai kaip „sanitarinį kordoną“ arba prieš Rytus, arba prieš Vakarus – jų valia. Mes tai matytume kaip mūsų pačių vienintelį garbingai užgyventą ir sukurtą pasaulį, mūsų istorijos ir ateities bendrumo lemtą pasaulį. Mums nebūtinos deklaruotos ar kitaip įteisintos sąjungos ar sandraugos. Nors galima būtų galvoti ir apie jas. Mums nebūtinos bendros sąjunginės sienos ir bendros valiutos. Todėl mums pakaktų tvirto žodžio ir pasitikėjimo, kad gindami savo nepriklausomybę būsime ne vieni.

Daug sunkumų teks įveikti tveriant Vidurio Europą. Tačiau supratimas, kad ji būtina, šiandien jau skina kelią į daugelio tų šalių sąmonę. Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje, ši mintis kaskart konkretesnė ir aiškesnė. Ir jeigu Lietuva ir Ukraina supranta, kad be jų šis darbas negali būti atliktas, – tai taip pat jau pusė darbo.

Demokratija suteikia laisvę kiekvienam žmogui ir šaliai. Tačiau dėl jos įtvirtinimo ir žmonėms, ir šalims teks dar labai rimtai padirbėti. Mes pasirengę, mes jau šiandien darome, ką galime.

Spausdinama iš rankraščio, 1994 m.

Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2020 Nr. 4(34)


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. URM apklausa: geriausi santykiai su Latvija, Estija, JAV, Vokietija, Ukraina, Lenkija, o pagrindinis saugumo garantas – NATO
  2. Ukraina išslydo iš Europos Sąjungos rankų
  3. D. Grybauskaitė: Saugi ir demokratinė Ukraina – visos Europos interesas
  4. R. Ozolas. Kas su kuo ir dėl ko turėtų susitarti?
  5. R.Ozolas. Nuo ekonomikos smogikų iki ekonomikos iliuzionistų
  6. R.Ozolas. Pažadėsit, kas Lietuvai nepriimtina, – negrįžkite, nes būsite svetimi
  7. Z. Vaišvila. Baltijos kelio prasmė, Lietuvos būsena ir Ukraina (video)
  8. L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
  9. Z. Vaišvila. Liekame vieni prie skylančios geldos. Ir Ukraina taip pat? (video)
  10. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  11. G. Mažeikis. Putinas: Ukraina – „tai ne valstybė”
  12. Č. Iškauskas. Ukraina vėl slysta į meškos glebį?
  13. Rusijos „humanitarinės pagalbos“ vilsktinė vėl įsibrovė į Ukrainą
  14. Lietuva, Lenkija ir Ukraina kuria „Liublino trikampį“
  15. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Rūpestėlis says:
    11 mėnesių ago

    Keturi karo Ukrainoje scenarijai: ar blogiausias iš jų jau neįmanomas? Diskusija Vilniaus klube
    – alfa.lt/aktualijos/lietuva/keturi-karo-ukrainoje-scenarijai-ar-blogiausias-is-ju-jau-neimanomas-diskusija-vilniaus-klube/251867/
    ,,Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad Vilniuje vėl viešosiose vietose plačiai girdima rusų kalba ir sostinė tampa demokratinių slavų centru – be Ukrainos pabėgėlių mieste kuriasi rusai ir baltarusiai, kurie buvo priversti arba savo noru paliko gimtąsias šalis. Todėl reikia galvoti, kaip juos integruoti į Lietuvos visuomenę, mokyti kalbos. “

    Atsakyti
    • Alančių kaimelis says:
      11 mėnesių ago

      Rusiškumo gerokai sumažėjo 1992-1993 , išvedant orkų kariuomenę .Gi dabartinių atvykėlių palikuonys gali tapti LR priešais . Kas sprogdino londoniečius ~ 2004—2007 ?—Ten gimę arabų vaikučiai , iš ekonominių ir kitokių imigrantų šeimų .Mandagūs su kaimynais . Paslaugūs . Bet mėgo sprogdintą žmogieną .

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina tęsia pasirengimą aktyviems veiksmams

2023 03 12
Suomijos ministrė pirmininkė Sana Marin ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėjo gėles prie Rusijos ir Ukrainos kare žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos Kijeve, Ukrainoje, penktadienį, 2023 m. kovo 10 d. | president.gov.ua nuotr

Ukraina stiprina gynybą Bachmute

2023 03 11
1990 m. kovo 11 d. po Aukščiausiosios Tarybos Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Akto priėmimo. Salė. Stovi deputatai. Nuotraukos autorius nežinomas. Reginos ir Zigmo Vaišvilų asmeninis archyvas.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (I)

2023 03 11
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.

Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį

2023 03 10
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius planuoja teroro aktą Baltarusijoje

2023 03 10
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Apie nepagydomą putinizmą

2023 03 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
„Luminor“ bankas | luminor.lt nuotr.
Lietuvoje

„Luminor“: vėl daugėja sukčiavimo atvejų

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Rinkimai | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimuose aktyviausi – 65-74 m. žmonės

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ne konstitucinis, o antikonstitucinis apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rasa apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Kokia geda apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje
  • Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“
  • A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
1
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Kovo 10 d. Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, įvertinusi gautus juridinių ir fizinių asmenų siūlymus, nusprendė teikti Seimui Lietuvos...

Skaityti toliau

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 13
1
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Dėl karo eigos ir jo pabaigos scenarijaus didėja nesutarimai tarp Kijevo ir Vašingtono. Baltieji rūmai esą norėtų, kad Ukraina koncentruotų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ne konstitucinis, o antikonstitucinis apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Rasa apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Kokia geda apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • Bartas apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • juras rimgaudui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Pavasarinis tvarkymasis: patarimai, kaip paprastai ir be rūpesčių susitvarkyti namus

Kaip lengvai atsisveikinti su nereikalingais daiktais?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai