Seimas po svarstymo pritarė Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo projektui, kuriuo numatoma Rūdninkų poligono įkūrimą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tai užtikrintų skubų poligono įkūrimą – teritorijos suformavimą ir jo veiklai reikalingų statinių statybą ir įrenginių įrengimą.
Kaip įstatymo aiškinamajame rašte pabrėžia iniciatoriai, šiuo metu turimuose kariniuose poligonuose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų Lietuvoje esančių NATO šalių kariai, tačiau turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas priimančiosios šalies paramos poreikis. Įstatymo projekte nustatomu teisiniu reguliavimu poligono įkūrimo procedūros sutrumpėtų nuo 5 metų iki 6 mėnesių.
Seimui pritarus, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Rūdninkų poligonas yra vienas iš strategiškai labai svarbių objektų siekiant sustiprinti visą gynybinę ir atgrasymo „architektūrą“.
Steigiamo poligono plotas siektų 16 930 ha. Kaip anksčiau kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, į poligono teritoriją patenka 48 privačios žemės sklypai ir jie sudaro 2 proc. viso ploto, t. y. apie 350 ha. A. Anušauskas tvirtino, kad likusi ploto dalis, 98 proc., yra valstybinė žemė.
Projekte numatyta, kad privačios žemės sklypai patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai būtų perduodami tik tada, kai būtų atliktos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir įregistruota valstybės nuosavybės teisė į juos.
Kaip pažymi Krašto apsaugos ministerija, poligono administracinių ir kariniam rengimui reikalingos infrastruktūros objektų steigimas ir aptarnavimas sukurs iki 100 darbo vietų. „Besiribojančiose seniūnijose (ne tik Šalčininkų r.) išaugs maitinimo, laikino ir nuolatinio apgyvendinimo, statybos, teritorijų priežiūros poreikis.
Poligonų plėtra pritrauks šalies ir užsienio investicijas į regioną, skatins vietinį verslą, vietos produkcijos ir paslaugų vartojimą, stiprins socialinį dialogą su bendruomenėmis. Tai rodo poligonų vystymo patirtis Pabradėje, Rukloje ir kitose Lietuvos bei kitų pasaulio šalių teritorijose“, − tvirtina ministerija.
Įstatymo projektu numatoma, kad Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su projektą įgyvendinančiąja institucija imsis veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įkūrimo, statinių statybos ar įrenginių įrengimo, poligono parengimo karinių mokymų ir pratybų, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.
Pagal projektą, Vyriausybė reguliariai, kartą per du mėnesius turėtų teikti duomenis apie šio įstatymo įgyvendinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o kartą per sesiją teiktų apibendrintus duomenis Seimui.
