Siūloma įstatymu įtvirtinti Sūduvos pavadinimą

Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatyminiame lygmenyje keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba (EKGT) balandžio 1 dieną surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį.

Posėdyje buvo pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba dvigubą Sūduva (Suvalkija)”. 

Teikdama šį siūlymą EKGT pastebėjo, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose, aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. Tačiau tada tam pasipriešino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, aiškindama, kad Sūduva yra istorinės srities pavadinimas, vartotinas daugiau istoriniame kontekste.

Siekiant kompromiso, 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintuose Etninės kultūros globos tarybos nuostatuose buvo įvardyta Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba. Toks etnografinio regiono pavadinimas buvo įrašytas ir į Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą.

Tačiau krašto atstovai nuolatos kėlė šio regiono vardo klausimą, reikalaudami įtvirtinti Sūduvos pavadinimą. Šį regioną atstovaujanti EKGT regioninė taryba, kurią sudaro atstovai iš visų regiono sudėtyje esančių savivaldybių bei visuomeninių organizacijų, vieningai sutaria, kad būtina įtvirtinti Sūduvos vardą kaip pagrindinį etnografinio regiono pavadinimą.

Sūduvos vardą renkasi daugelis bendruomenių įkurtų vietos veiklos grupių, įvairios asociacijos, sportinės komandos ir klubai, šis pavadinimas naudojamas pristatant regioną oficialiuose kelionių giduose ir pan. Kaip rodo etnoregioninę tapatybę tyrinėjusios dr. Almos Ragauskaitės vėlyviausi tyrimai, šiame regione etnokultūrinė savimonė, siejama su Sūduvos / sūduvietiška tapatybe, yra daug aktyvesnė už Suvalkijos / suvalkietišką tapatybę.

EKGT rašte išreiškiama nuomonė, kad vietos žmonių regioninė savimonė yra bene svarbiausias etnografinio regiono apibrėžties dėmuo. Be to galima atkreipti dėmesį, kad Sūduva yra seniausias regiono pavadinimas. Jį sugrąžinti kaip pagrindinį siekta ir tarpukaryje. Sūduvos pavadinimo po Antrojo pasaulinio karo laikėsi ir Lietuvos išeiviai.

Regiono gyventojų etnosas ir mūsų laikus pasiekęs dvasinis etnokultūrinis paveldas pradėjo formuotis laikotarpiu iki XIX a. pabaigos ir dar seniau, kai teritorija buvo vadinama Sūduva. Tuo tarpu Suvalkijos pavadinimas nėra etnonimas, jis sudarytas pagal kitoje valstybėje (Lenkijoje) dabar esančio miesto Suvalkai pavadinimą, kai carinės Rusijos laikais buvo įkurta Suvalkų gubernija, gyvavusi nuo 1867 m. iki Pirmojo pasaulinio karo.

Sovietmečiu Suvalkijos pavadinimas, užgožiant Sūduvos pavadinimą, etnologų darbuose ir Lietuvos žmonių sąmonėje buvo įtvirtintas dirbtinai.

Su EKGT raštu galima susipažinti čia >>>, rašto priedas >>> 

Kaip žinia 2022-usius metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais. Šie atmintini metai paskelbti pažymint tai, kad 1422 m. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad šiemet švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.

Skelbiant Sūduvos metus taip pat siekta įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje, pabrėžti šio krašto įtaką lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi procesams, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais.

Parengta pagal EKGT ir LRS pranešimus

Spausdinti