Miškų kirtimo norma šiemet nesikeis

2023-iesiems nustatyta kirtimų norma valstybiniuose miškuose išlieka tokia pati kaip pastaraisiais metais – valstybė panaudos 11 280 ha medynų plotą iš daugiau kaip 1 mln. ha apimančių valstybės valdomų Lietuvos miškų.

Bendras skaičius išlieka toks pat, taip pat metinė pagrindinių miško kirtimų norma lieka 479 ha mažesnė, nei nusprendė ankstesnė Vyriausybė 2018 m.

Pasiskirstymas pagal iškertamas medžių rūšis nesikeičia. Paliekama, kaip nustatyta 2022 m., kai kirtimų norma buvo sumažinta rečiausiuose medynuose ir juodalksnynuose, kurie auga bioįvairovei svarbiose pelkėse ir padidinta pušynuose, kurių plotas šalyje yra didžiausias.

Lietuvoje per metus žaliavinei medienai gaminti vidutiniškai atitenka 1 proc. valstybinio miško, o į tą patį mišką didžioji kirtimų technika grįžta vidutiniškai po 100 metų.

Lietuvos valstybinių miškų naudojimas pripažįstamas kaip tvarus ir tausojantis, nes medienai paruošti skiriama apie 71 proc. metinio medienos prieaugio ūkiniuose miškuose, o 29 proc. kasmetinio tūrio prieaugio prisideda prie kaupimo ateičiai.

Kaupiamas ateičiai medienos tūris yra medienos potencialas miškuose, kuris esant poreikiui galėtų būti panaudojamas ir dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje atsiradusiam žaliavų trūkumui kompensuoti, kartu užtikrinant deramą biologinės įvairovės apsaugą, ypač saugomose teritorijose, kitas ekologines ar socialines miško funkcijas.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų gali trikti skiedrų, pjuvenų bei pjautinės medienos tiekimas. Medienos skiedrų bei pjuvenų importo sumažėjimą gali pajusti katilinės, granulių, briketų ir drožlių plokščių gamintojai.

Papildomą pačios žemiausios kokybės skiedrų kiekį katilinėms galima paruošti kirtavietėse ir racionaliau sunaudojant kirtimo liekanas, valant krūmais ir medeliais apaugusius miško ir ne miško žemės griovius, trasas. Geresnės kokybės skiedrų galima pagaminti intensyvinant ugdomuosius kirtimus ir kitus kirtimus Lietuvos miškuose, teigia VMT.