Štai atėjo ir praėjo ta lauktoji diena (kovo 24 d. – neeilinis NATO viršūnių susitikimas Briuselyje – Alkas.lt). Maniau, kad įvyks koks nors rimtas posūkis Europos istorijoje – deja.
Žinote ką, labiausiai mane nustebino visų NATO šalių vadovų kreipimasis: „Gerbiamasis Rusijos Federacijos prezidente V.V.Putinai prašau nutraukite karinius veiksmus Ukrainoje ir sėskitės už derybų stalo“. Tai ar jis gerbiamasis, ar jis karo nusikaltėlis yra? Nesuprantu. Laikas apsispręsti.
Taigi, kokius sprendimus priėmė NATO. Atsakymas – ne itin svarbus. Galėjo juos priimti nuotoliniu būdu. Būtų sutaupę mokesčių mokėtojų pinigų. Panagrinėkime kas gi įvyko.
NATO nusprendė stiprinti pozicijas savo rytuose. Įves papildomas pajėgas Bulgarijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. NATO taip pat stiprins kibernetinę gynybą bei NATO sutarė, kad reikia daugiau karinių pratybų.
Papildomai buvo išsakytas griežtas, tačiau neapibrėžtas laike, noras – mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Na, dar atskiros šalys paskelbė papildomas sankcijas Rusijai, kurios ne tokios jau skausmingos. Ką tik Rusijoje atsidarė birža ir iškarto pastorino 8,5 mlrd. eurų Rusijos oligarchų pinigines. Štai jums ir rodiklis.
Kokių sprendimų tikėjomės, bet jie nebuvo priimti? NATO uždaro Ukrainos oro erdvę ir apsaugo žmones nuo Rusijos bombų. NATO duoda Ukrainai naikintuvų. NATO pareiškia, kad jei bus panaudotas cheminis ar biologinis ginklas, tai ji stos ginti Ukrainos. NATO nesileis šantažuojama branduoliniu ginklu.
Deja, tokie sprendimai nebuvo priimti. Buvo tik pasikartota, kad Neuždarysim, Neduosim, Nekariausim. Geriau jau būtų patylėję. Tyla įvarytų baimę Rusijai, o dabar ji žino, kad NATO bijosi.
Kita tema, eilinį kartą Rusija pagrasino branduoliniu ginklu. Eilinį kartą NATO išsigando. Įdomu būtų sužinoti kur yra riba šio šantažo.
O ar ji yra? Kiek reikia nužudyti žmonių, sugriauti miestų? O jei putinas dar labiau paspaus, tai gal NATO ir ES vienybė subyrės kaip kortų namelis ir kiekvienas žiūrės tik savo interesų?
Manau, kad jau atėjo laikas suvokti, kad putino žodžiais nesustabdysi. Jis eis toliau. Būtini konkretūs veiksmai. Čia reikia ryžto ir valios. Čia reikia naujo Čerčilio.
***
Pasidalinsiu keliomis šiandieninėmis mintimis.
Įsivaizduokite, kad esate asmuo, kuris turi priimti itin sudėtingą sprendimą. Priimti privalu, kito pasirinkimo nėra. Ant svarstyklių padėti du galimi variantai. Kurį jūs pasirinktumėte?
Ar, materialinę savo ir savo šalies gerovę, paremtą stabiliomis kainomis, geru aprūpinimu, oriais atlyginimais, na, ir prognozuojama, keliems metams į priekį, ramia ir saugia ateitimi.
Ar, ukrainiečių genocidą ir jų valstybės naikinimą, kai yra žudomi tūkstančiai žmonių, milijonų žmonių likimai laužomi, griaunami miestai ir šluojama nuo žemės paviršiaus viskas kas yra ukrainietiška. Teisingiau būtų sakyti europietiška.
Ateitis aiškiai prognozuojama – plynas laukas.
Nėra lengvas pasirinkimas. Ar ne? Ar tikrai? Manau, kad lengvesnio ir aiškesnio pasirinkimo nėra. Mūsų auka būtų tokia maža palyginus su Ukrainos praradimais.
Vakarai bijosi putino branduolinio ginklo. Pripažįstu, kad tikrai yra baisu. Juk jis nevaldomas, nenuspėjamas ir gyvena savo susikurtame rusiško pasaulio burbule. O ką darys Vakarai, kai putinas pareikalaus daugiau žemių ir turtų?
Grasins paleisti branduolinę raketą, o neatidavus žemių, ją tikrai paleis. Jis pirmas tai padarys ir aiškins visiems, kad jis tokiu būdu nori atgrasinti Vakarus nuo ateities branduolinių karų. Jis daro gerą ir siekia taikos. Tai kaip tuomet elgsis Vakarai?
Ar atiduos žemes, o jei atiduos, tai kur yra jų atidavimo riba?
Lenkija yra šaunuolė. Nesitikėjau, kad ji yra tokia stipri ir ryžtinga. Rusija grasino bombarduoti Lenkijos miestus, jei ji, Lenkija, toliau savo keliais tieks ginklus Ukrainai, reikalaus įvesti į Ukrainą taikdarius ir kitais būdais rems ją. Lenkija neišsigando ir klusniai nenuleido akių.
Jos prezidentas atkirto lengvu ir aiškiu pasakymu „pugali, pugali, poka sami obos…is“ (grasino, grasino, kol patys apsiš…o) ir pridūrė, kad Lenkija turi pakankamai žemių okupantų kariams palaidoti. Lenkija akimirksniu iš šalies išvijo 40 Rusijos diplomatų – šnipų.
Tiesiog žaviuosi jų drąsa.
Slava Ukraine! Herojam slava! Jie gina mus.
P.S. Grėsmes neutralizuoti reikia pačiu tinkamiausiu laiku, o nesitikėti, kad grėsmė pralenks, nelies manęs. Ne, taip tikrai nebus. Kas yra neišvengiama, tas yra neišvengiama. Apie jos priežastį – kitame poste.
Autorius yra advokatas, Viešojo intereso gynimo fondo vadovas
Na Vakarai jau tokie. Nepasikeis. Kaip ir maskovija.
Tokie p*****sosai? Pritariu!
Vovanas – Vakarų čemberlenų labai gerbiamas karinis nusikaltėlis. Jeigu ką, tai čia buvo juodas humoras.
Ar rašytojas yra susipažinęs su išsamesne Čerčilio biografija?
Mano giliu įsitikinimu Čerčilis yra niekšas. Sprendžiu pagal jo užsienio politiką.
Na, ar Čerčilis buvo niekšas, ar ne, galima diskutuoti… Mums, tarkime, jis buvo niekšas, o daugumai anglų jis buvo tautos didvyris… Bet kad škotišką viskį kasdieną lakdavo stiklinėmis – tai faktas.
O ką čia diskutuoti?
Jei dabar Irano spectarnybos suorganizuotų Jungtinėj Karalystėj sėkmingą valstybinį perversmą ir pakeistų valstybės politinę kryptį – kaip vertintum Irano vadovo elgesį? Pritartum? Ar siūlytum diskutuoti – gerai tai ar blogai?
Palikime istoriją istorikams. Jei… Jei bobutė turėtų kai ką, tai ji būtų diedukas…
https://lt.wikipedia.org/wiki/Operacija_Ajax
Ant operacijos dokumentų – Čerčilio ir Eizenhauerio parašai. JK ir JAV padarė perversmą Irane 1953 m. ir nuvertė demokratiškai išrinktą vadovą Mosadegą.
Apie tai smulkiai galite pamatyti dokumentiniame BBC filme “Planet Oil” antrojoje dalyje.
Britai Irane siurbė naftą ir pasiimdavo 90% jos sau, o 10% – palikdavo Iranui – tokia buvo sutartis ir Iranas jos laikėsi. Kai baigėsi sutarties laikas, britai buvo paprašyti važiuoti namo (nepavyko susitarti). Arogantiškieji britai įsižeidė, jie buvo pratę visur viską gauti – kas drįsta jiems nenusilenkti?
Ir padarė perversmą, jiems padėjo JAV. Panašu kad britai 1953 m. buvo rasistai (įdomu ar labai pasikeitė iki šiol), niekino daugybę tautų: grobė, okupavo, plėšė. Britų nacionalinis muziejus sukurtas kaip šios tautos gėdingo elgesio liudininkas – pilnas okupuotose valstybėse prisiplėštų turtų.
Ieškokite lietuviškoje Wikipedijoje “Operacija Ajax”.
Ant operacijos dokumentų – Čerčilio ir Eizenhauerio parašai. JK ir JAV padarė perversmą Irane 1953 m. ir nuvertė demokratiškai išrinktą vadovą Mosadegą.
Apie tai smulkiai galite pamatyti dokumentiniame BBC filme “Planet Oil” antrojoje dalyje.
Britai Irane siurbė naftą ir pasiimdavo 90% jos sau, o 10% – palikdavo Iranui – tokia buvo sutartis ir Iranas jos laikėsi. Kai baigėsi sutarties laikas, britai buvo paprašyti važiuoti namo (nepavyko susitarti, Iranas nesutiko pasitenkinti ir toliau 10%). Arogantiškieji britai įsižeidė, jie buvo pratę visur viską gauti – kas drįsta jiems nenusilenkti?
Ir padarė perversmą, jiems padėjo JAV. Panašu kad britai 1953 m. buvo rasistai (įdomu ar labai pasikeitė iki šiol), niekino daugybę tautų: grobė, okupavo, plėšė. Britų nacionalinis muziejus sukurtas kaip šios tautos gėdingo elgesio liudininkas – pilnas okupuotose valstybėse prisiplėštų turtų.
Visiškai feisbukinis lygis tiek dėl Čerčelio, tiek dėl Lenkijos drąsos…
O ką reiškia “Feisbukinis lygis”? Apšviesk mus, Tamsta Skutai, nevispročius! Dėkavojam iš anksto.
Jei pasakai: Saulė šviečia. O tas klausia: O kas ji yra ? Apšviesk. Kaip tokį apšviesti ?
Kad Čerčilis imperialistas – nesiginčiju. Jo nuopelnų ir karalystei , ir Vakarams pradžia yra II – tras pasaulinis karas. Jis kėlė britus ir visą demokratinį pasaulį prieš vokišką nacizmą. O po karo telkė vakarus prieš maskolišką bolševizmą. Jautė į ką šis išsigims.
Kai žmogus (Čerčilis) yra niekšas, kokia prasmė kalbėti apie jo nuopelnus savo šaliai?
Apie Stalino nuopelnus, Hitlerio nuopelnus, Putino nuopelnus savo šaliai ar daug kas kalba Vakarų pasaulyje?
Britai XX a. antroje pusėje ko gera turėjo daugiau užgrobę pasaulio, nei Hitleris pergalių pike XX a. pirmoje pusėje.
Na šio straipsnio pavadinime Čerčilis paminėtas, kaip “kietumo” , ryžtingumo simbolis. Ta prasme, kad tokių savybių stokoja dabartiniai JAV ar NATO vadovai. Sunku su tuo nesutikti, nes su chuliganu reikia elgtis chuliganiškai, kitokios kalbos jis nesupranta. Aido principas… Kuris į “a” atliepia a, o ne “bė”.
Bet Tomas užkabino giliau…
Jis apie blogio ištakas. Jis apie tai, kad “niekšas” yra blogio šaltinis ir jis gali būti visur, bet kurioje pusėje. Ir jis yra teisus.
Kas žmoguje nulemia teisumą ar savanaudiškumą? Ko žmoguje daugiau draugiškumo, atjautos, lygiateisiškumo santykiuose su kitais ar priešingai – noro dominuoti, valdyti, jaustis pranašesniu už kitus? Nuo ko tai priklauso?
Žmonės gamtos dalis. Man jie panašūs į pomidorus. Ant vieno augalo jų gali rasti įvairiose stadijose – nuo žiedo iki raudonai subrendusio.
Tokios savybės, kaip empatija, atjauta, lyge-teisiai (demokratiniai) santykiai, polinkis bendradarbiauti, o ne konkuruoti, bendrumo jausena, atsiranda tik dvasinėje brandoje.
O iki to – noras pranokti, dominuoti (я я я головка от ху…). Iš to konkurencija, kitų menkinimas, niekinimas, pasitelkiant melą, intrigas ir kitas niekšybes. Tame tarpe segregaciją…