Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) bus pertvarkyta, nes turi įsisenėjusių sisteminių problemų dėl savo struktūros, skaitmenizavimo trūkumo, korupcijos rizikų. Žemės ūkio ministro pavedimu tarpinstitucinės keturių ministerijų auditorių grupės atliktas auditas atskleidė, jog įstaiga pagrindinę jai patikėtą funkciją – valdyti valstybinę žemę – vykdo neefektyviai.
„Tarpinstitucinis auditas atskleidė tai, apie ką buvo kalbama jau daug metų – NŽT veikla nepateisina nei visuomenės, nei steigėjo lūkesčių. Vertingiausią valstybės jai patikėtą turtą – žemę – valdo neefektyviai.
Įstaigą nuolat persekioja neskaidrumo šešėlis. Nerimą kelia neefektyvi struktūra, lėtas skaitmenizavimo procesas, kontrolės trūkumas.
Laukia diskusijos – kokią šią įstaigą norime matyti, ir ko reikia, kad išspręstume sistemines problemas ir valstybinė žemė būtų valdoma efektyviai, o įstaigos klientai netaptų biurokratijos įkaitais“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Abejotini sprendimai
Auditorių išvados skelbia, kad NŽT struktūra yra per daug decentralizuota, darbo užmokestis teritoriniuose skyriuose nekonkurencingas – mažesnis už kitų institucijų darbuotojų. Darbuotojų kaita per pastaruosius keletą metų padidėjo nuo 5 proc. iki 16 proc. Trūksta šeštadalio darbuotojų.
Įstaiga nuolat dalyvauja tūkstančiuose teisminių bylų ir daugybę laiko eikvoja atsakinėdama į skundus. Su teritoriniais skyriais dirbantys NŽT centro padaliniai skundams skiria didžiąją dalį darbo laiko, iš kurių 20 proc. atvejų yra dėl 30 metų senumo įvykių.
Dalis teisminių ginčų pasibaigia taikos sutartimis. Nėra aiškių kriterijų, kokiais atvejais taikos sutarčių sudarymo klausimai yra svarstomi ir priimami sprendimai.
Galimybės neskaidriai veiklai
STT periodiškai atlieka tyrimus ir nustato korupcines apraiškas NŽT veiklos srityse. Netinkama NŽT darbuotojų privačių interesų deklaravimo kontrolė, nevertinami galimi NŽT darbuotojų ryšiai ir sudaryti sandoriai su NŽT, galintys kelti interesų konfliktų.
Auditoriai atkreipė dėmesį, jog dalis NŽT darbuotojų dėl prieinamų tarnybinių duomenų, tikėtina, turi palankesnes sąlygas gauti žinių apie laisvus valstybinės žemės plotus, juos išsinuomoti, gauti laikinai naudoti ir gauti ES paramos tiesiogines išmokas už deklaruotas žemės naudmenas, taip pat išvengti atsakomybės už galimai nesąžiningai deklaruotą žemės ūkio veiklą ar kitus pažeidimus.
Nustatyta darbuotojų, kurie kartu su šeimos nariais turi dešimtis nuomos sutarčių ar leidimų laikinai naudotis valstybine žeme. Deja, tokie duomenys, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, nėra nurodomi darbuotojų privačių interesų deklaracijose.
Audito duomenimis, apie du trečdaliai NŽT valdomos valstybinės žemės – iš viso apie 640 tūkst. ha – neįregistruota Nekilnojamo turto registre.
Iš NŽT teikiamų 52 administracinių paslaugų pilnai skaitmenizuota tik 14, o rinkliavos nustatytos tik 5, todėl į valstybės biudžetą nesurenkama mažiausia 360 tūkst. eurų per metus.
NŽT su išvadomis nesutinka
Tuo metu NŽT teigia, kad auditas buvo neobjektyvus ir šališkas.
Tikėdamasi profesionalaus ir objektyvaus auditorių vertinimo ir rekomendacijų, pradėtą auditą NŽT vertino kaip pagalbą, padėsiančią užtikrinti dar efektyvesnį NŽT darbą visuomenei ir valstybei, skelbia NŽT.
Atliktas auditas aiškiai parodė poreikį tobulinti žemės politiką reglamentuojančius teisės aktus, parodė NŽT ne kartą Žemės ūkio ministerijai teiktų įvairių pasiūlymų aktualumą, išryškino mažus NŽT darbuotojų atlyginimus, palyginti su kitomis valstybės institucijomis, ir kt.
„Vis dėlto tenka apgailestauti, kad daugiau nei 4 mėnesius trukęs auditas buvo atliktas galimai visa apimtimi nesilaikant Finansų ministro įsakymu patvirtintos vidaus audito įgyvendinimo metodikos.
Gavusi audito projektą, NŽT pateikė net 59 puslapių atsiliepimą su esminėmis pastabomis, tačiau į NŽT atsiliepimą nebuvo nei atsižvelgta, nei sureaguota, nors vidaus audito įgyvendinimo metodika aiškiai įpareigoja auditorius darbo dokumente nurodyti priežastis, dėl kurių neatsižvelgta į atsiliepime pateiktus siūlymus.
Tai, kad nebuvo visa apimtimi vadovautasi audito įgyvendinimo metodika, sudarė prielaidas parengti neišsamią ir netikslią ataskaitą bei dalį rekomendacijų adresuoti ne tiems subjektams“, – rašoma NŽT pranešime.
NŽT teigimu, auditoriai pateikė ir itin keistų rekomendacijų. Pavyzdžiui, rekomenduojama privatiems matininkams savo paslaugas valstybei – formuoti laisvą valstybinę žemę sklypais – teikti neatlygintinai, o šiam darbui skirtą laiką įtraukti į kvalifikacijos tobulinimo valandas.
Pasak auditorių, ydinga yra ir tai, kad dalį savo paslaugų NŽT visuomenei teikia nemokamai. Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais, šiuo metu iš visų NŽT teikiamų administracinių paslaugų yra apmokestinamos tik 5-ios paslaugos. Tačiau auditoriai rekomenduoja sukurti papildomą finansinę naštą žmonėms ir apmokestinti ir kitas teikiamas paslaugas.
Nepaisant to, kad, NŽT vertinimu, atliktas auditas nemaža dalimi gali būti vertinamas kaip neobjektyvus, šališkas ir klaidinantis Žemės ūkio ministerijos vadovybę. Artimiausiu metu NŽT, bendradarbiaudama su Žemės ūkio ministerija, parengs audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, kuris turės būti įgyvendinamas kartu su Žemės ūkio ministerija ir kitais subjektais siekiant pagrindinio tikslo – efektyvaus valstybinės žemės valdymo.
