Gavau iš Lietuvos bei Alytaus gimnazijų, mokyklų bendruomenių nerimo ženklų dėl švietimo sistemos perkrovos, reaguoju su šiuo klausimu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai:
Kodėl pedagogai atitraukiami nuo tiesioginės švietimo veiklos?Pandeminiai metai (ir ne tik) išryškino dar vieną problemą. Vis dažniau prabylama apie biurokratiją švietimo įstaigose. Problema aiški – švietimo įstaigose nepakeliama našta, kuomet įstaigų darbuotojams priskiriami darbai, kurie nėra mokytojų ar įstaigų vadovų tiesioginė funkcija.
Pavyzdžiui, COVID-19 testavimo mokinių užtikrinimas, viešųjų pirkimų vykdymas, mobingo tyrimai ir kitos ne su tiesiogine švietimo veikla susijusios funkcijos apsunkina švietimo įstaigų darbą, o darbuotojai, užuot dėmesį skyrę tiesioginiam vaikų ugdymui, didelę laiko dalį skiria pašaliniams techniniams dalykams.
Pirmiausia, tokioms užduotims įvykdyti reikia turėti tam tikrų reikalingų kompetencijų, tačiau, ko gero, taupumo sumetimais, ši našta dažniausiai tenka pedagogams ar kitiems įstaigos darbuotojams.
Tai nėra efektyvu. Maža to, kyla grėsmė ir mobingui, kadangi mokytojams, kuriems būna paskirtos šios funkcijos, kyla grėsmė patirti administracijos spaudimą dėl savalaikio darbų atlikimo, o buvimas tokioje atmosfera užkerta kelią kokybiškam ugdymui, prastėja mokytojų psichoemocinė būsena darbe, susikaupimas, taigi ir darbo našumas. Ir čia turi pasirinkti: arba aukoji savo laisvalaikį, laiką su šeima, arba šiuos darbus darai ugdymo laiko sąskaita. Manau, kad nei viena, nei kita opcija nėra gera.
Todėl tampa aišku, kad vienas iš problemų sprendimų būtų etatų didinimas, t. y. kompetentingų asmenų įtraukimas į procesą. Šiuo atveju svarbu kalbėti ir apie papildomo finansavimo poreikį, jeigu mokykloms bus paliktos pavedamos funkcijos, tokios kaip viešųjų pirkimų, COVID-19 testavimo organizavimas ir kt.
Reikia suprasti, kad mokykla, kitaip nei savivaldybės, ministerija ar kita valstybinė institucija, neturi atskirų departamentų ar skyrių, kurių funkcija yra atlikti būtent tokias materialinio aprūpinimo ir darbo organizavimo užduotis.
Mokyklos bendruomenės tikslas – švietimas, o bendruomenė susideda iš pedagogų, kuriems tikrai nereikėtų pavesti teisinių (ir ne tik) subtilybių reikalaujančių užduočių. Jų tikslas – paruošti mokinius gyvenimui, išlavinti juos.
Šiuo metu yra mažinamas mokyklų skaičius, esančiose mokyklose klasės perpildytos, mokinių skaičius jose siekia 30 ir daugiau mokinių, pedagogams ir taip sunku koncentruotis į ugdymą, o prie viso to prisideda ir išvardyti papildomi, šalutiniai, darbai, kuriems taip pat reikia skirti papildomo laiko.
Švietimas Lietuvoje išgyvena sunkų etapą, todėl būtų naudinga šios srities neapkrauti jai nepriklausomomis pareigomis, atvirkščiai, reikia ieškoti alternatyvų arba pašalinti panašaus pobūdžio pavedamus darbus švietimo įstaigų darbuotojams.
Suprantu, kad pandeminiu laikotarpiu privalome užtikrinti saugumą mokyklose, tam reikalinga organizuoti ir COVID-19 testavimą ir panašiai, tačiau esu įsitikinęs, kad tai – ne pedagogų kompetencija ir pareiga – tai turi užtikrinti savivaldybės ar valstybė, priklausomai nuo mokyklos steigėjo.
Manau, kad būtina kuo skubiau pasitelkti reikiamus specialistus ir keisti tokių darbų organizavimo ir vykdymo tvarką, užtikrinant funkcijų pasidalijimą ir užkertant kelią aukštesnių įstaigų užduočių paskyrimą ne pagal kompetenciją kitoms pavaldžioms įstaigoms.
PRIEKABIAVIMAS DARBO VIETOJE, patyčios, žeminimas, užgauliojimas, persekiojimas…, bet „mobingas“? Gerbkime lietuvių kalbą – saugokime ją nuo plūstančių svetimybių.
Ne mažesnė bėda ir visokio plauko leftistų brovimasis į mokyklas.