Vyriausybė neketina mažinti mokesčių, atvirkščiai – planuojami dar du nauji mokesčiai. Tai paaiškėjo šiandien įvykusiame Seimo Darbo partijos frakcijos ir premjerės Ingridos Šimonytės susitikime.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys domėjosi pavasarį gresiančiomis mokesčių reformomis – kokie mokesčiai galėtų mažėti ir kas laukia vadinamųjų vaiko pinigų.
„Kiek neoficialiai kalbame su jūsų koalicijos partneriais, tai jie visi sako, kad palaikys, jei kažkam didėjant, kažkas bus sumažinta, tad man įdomiau mokesčiai, kurie galėtų sumažėti“, – klausė parlamentaras V. Gapšys.
Anot premjerės, norint mažinti mokesčius, reikia nuspręsti ir kokius įsipareigojimus reikės mažinti, tad vilčių, kad žmonių piniginės papilnės, neliko. Atvirkščiai, I. Šimonytė prabilo apie du naujus mokesčius – žadama grįžti prie pratęstoje rudens sesijoje atmesto taršos mokesčio ir ženkliai didinti nekilnojamojo turto mokestį, dėl kurio galės apsispręsti savivaldybės.
Seimo narys Andrius Mazuronis pabrėžė, kad infliacija šovė į neregėtas aukštumas, tad būtinos infliacijos suvaldymo priemonės.
„Matome kaimyninę Lenkiją, kuri ėmėsi drastiškų sprendimų – nevienareikšmiai vertinamų, tačiau kainų skirtumas akivaizdus, ne tik dėl tų sprendimų Lenkijoje. Tuoj pusė Lietuvos, jei ne du trečdaliai, tikrai važiuos apsipirkinėti į Lenkiją. Tad ar Vyriausybė planuoja imtis veiksmų?“ – klausė A. Mazuronis.
Vyriausybė, pasak premjerės, yra numačiusi tam tikrų pakeitimų, orientuotų į didelės infliacijos Lietuvoje suvaldymą. Pasiūlymai būtų svarstomi kainų reguliavimo ir saulės elektrinių įsirengimo srityse, tačiau I. Šimonytė patvirtino nekeičianti savo nuomonės dėl PVM mažinimo maisto produktams, nes tai, anot jos, būtų vartotojams nenaudingas sprendimas, esą tai patvirtina PVM sumažinimas restoranams. Anot frakcijos vadovo Viktoro Fiodorovo, toks palyginimas yra nekorektiškas, nes juo nebuvo siekta mažinti kainų restoranuose – tikėtasi, kad tai padės verslams išlikti. Beje, tokia prognozė išsipildė.
Aidas Gedvilas, pasiteiravęs premjerės, ar ji nesvarsto performuoti ministrų kabineto, sulaukė trumpo atsakymo, kad to daryti ji nemato pagrindo. Parlamentaras taip pat iškėlė klausimą dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimo pradinukams dėvėti kaukes. Jis klausė Vyriausybės vadovės, kaip ji vertina ministro darbą, kai jis priima sprendimus, nevertindamas žalos.
„Praėjusią savaitę vykusiame teismo posėdyje Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė pripažino, kad operacijų vadovas, priimdamas sprendimą pradinukams dėvėti kaukes mokyklose, niekaip nevertino galimos žalos. Buvo priimtas sprendimas paviršutiniškai ir neatsakingai, tuo metu mes turime begalę įrodymų, kad kaukės vaikams gali turėti žalos ir neabejotinai turės. Kita vertus, užsikrėtimų skaičius ir toliau sėkmingai auga, ir akivaizdžiai matome, kad kaukių dėvėjimas nestabdo viruso plitimo. Kaip jūs iš principo vertinate tokį savo pavaldinio darbą, kai yra priimami sprendimai net nevertinant galimos žalos“, – teigė A. Gedvilas.
I. Šimonytės teigimu, ministras A. Dulkys dirba gerai, o visi sprendimai, susiję su pandemijos valdymu, turi vienokią ar kitokią žalą.
Frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė domėjosi premjerės požiūriu į regioninę politiką ir pertvarkomis silpninamą savivaldą. Parlamentarė domėjosi sveikatos sistemos pertvarka, kuri stokoja socialinių paslaugų paketo. Taip pat susirūpino dėl mokyklų tinklo taisyklių pakeitimo, kuris lems dalies ilgųjų gimnazijų uždarymą.
„Dabar, kai jau regionai ir savivaldybės pradėjo skaičiuoti, kaip atrodys jų tinklas po įpareigojančių Vyriausybės sprendimų, ar nemanote, kad vertėtų pratęsti diskusijas, juolab kad finansavimas švietimui per Tūkstantmečio mokyklų programą susijęs su tinklo kūrimo taisyklėmis?“ – klausė parlamentarė.
Premjerė mano, kad kokybiškiausias mokymas neprieinamas visose regionų mokyklose, o laiko diskusijoms buvo pakankamai. Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės pastebėjimu, rengiantis pertvarkai fokusuotasi į kiekybę, ne į kokybę, nes ir dabar regionuose yra mažų mokyklų, kurios sugeba vaikus ugdyti kokybiškai.
„Žmonės susiduria su vis didėjančiomis kainomis, ne paslaptis, kad jos ir toliau augs. Tačiau atsakymų, kaip tai suvaldyti, kaip padėti žmonėms – nėra. Nors ir tiesiai paklausta, premjerė nutyli, kaip ketina valdyti infliaciją. Tai kelia nerimą ir verčia imtis veiksmų. Siūlome nedelsiant šaukti neeilinę Seimo sesiją ir svarstyti „antiinfliacinį planą“, nelaukiant, kol gyventojai ir verslai ims balansuoti ant išlikimo ribos“, – teigia Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
